Rusija rugsėjo mėnesį ėmėsi iš pirmo žvilgsnio keistų veiksmų Ukrainoje. Paskelbė okupuotose teritorijose referendumą, nors kariniai veiksmai vis dar vyksta. Aišku, kad referendumų rezultatai buvo sufalsifikuoti, tačiau tai nesutrukdė Putinui paskelbti, kad šios teritorijos yra prijungiamos prie Rusijos federacijos. O po kelių dienų ukrainiečiai išvadavo Lymano miestą, jis jau Rusijos federacijai nepriklauso.
Tai tik dar labiau pabrėžė Kremliaus veiksmų beprotiškumą. Tačiau tuo buvo siekiama dviejų tikslų. Pirmąjį įvardino visi politologai: paskelbus okupuotas teritorijas Rusijos dalimi, atrišamos rankos branduolinio ginklo panaudojimui, nes visada galima sakyti, kad ukrainiečiai ne siekia atsiimti savo teritorijas, bet užpuolė Rusiją.
O antrasis tikslas buvo propagandinis. Karas vyksta jau septynis mėnesius, o jokie Kremliaus tikslai nepasiekti, tačiau Putinas negali pralaimėti. Ką daryti? Ogi tiesiog paskelbti pergalę. Visa ši fantasmagorija buvo reikalinga tam, kad Putinas galėtų pasakyti, kad nepaisant visko, Rusija laimėjo. Ir nesvarbu, kad visas pasaulis supranta, jog tai yra melas, Rusijos visuomenei jis tinka.
Ta proga Putinas pasakė kalbą. Įdomu ją lyginti su vasario mėnesio kalbomis. Kokie skirtumai? Pirma, į akis krenta tai, kad Putinas mažai kalbėjo apie Ukrainą. Jis visą savo dėmesį sukoncentravo į Vakarus. Jei anksčiau Putinas pateikė Rusiją, kaip vykdančią „istorinį teisingumą“, susigrąžinančią tai, kas jai atseit „priklauso“, tai dabar jis nubrėžė karo su Vakarais liniją. Nebe jo įsivaizduojami „naciai“ Ukrainoje yra priešai, bet visi Vakarai. Aišku, jis Rusiją pristatė esančią „teisingoje pusėje“, kuriai rūpi „tikrosios vertybės“, o visų pirma – šeima.
Ir čia nereikia apsigauti. Jam jokia šeima nerūpi. Jei rūpėtų, jis nesiųstų jaunų vyrų žūti. O dabar Rusijos televizijos ekranuose matome motiną, kurios paveiktos propagandos, sako, kad ji sūnus augino tam, kad pašaukus tėvynei, jis atliktų pareigą – žūtų. Ir priduria, kad turi dar vieną sūnų. Putinas jau sulaužė šeimą Rusijoje, nes savo propaganda įtikino, kad sūnūs turi žūti, jei to pareikalaus valdžia. Jis ir vėl Rusiją sugrąžino į Stalino, sovietinius laikus, kai asmuo tapo valstybės nuosavybe, o šeima nieko nereiškė. Šis karas labai smarkiai paveiks Rusijos visuomenę
Kartu Putinas savo kalba parodė, jog jis pasiryžęs nuleisti naują geležinę uždangą tarp Rusijos ir Vakarų pasaulio. Tiesą pasakius, ji jau egzistuoja. Didelė dalis Vakarų verslo pasitraukė, o ta, kuri liko, vargu, ar išsilaikys. Rusijos piliečiai jau nebepageidaujami daugelyje šalių. Ir Putiną tokia situacija tenkina, nes tai jam vienintelis šansas išlaikyti savo valdžią.
Tai nereiškia, kad Rusija nutrauks karinius veiksmus. Branduolinio ginklo panaudojimo galimybė išlieka didelė. Tačiau Putinas taip pat viliasi, kad žiema padarys savo: Europa paskęs savo problemose ir privers Ukrainą bent sudaryti paliaubas. O tada stos „šaltasis karas“.
Prieš 30 metų džiaugėmės, kad žlugo Sovietų Sąjunga, tačiau šiandieninė situacija rodo, kad mes buvome naivūs. Tai buvo iliuzijų metas. Kremlius mus vėl sugrąžino į praeitį.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
