„Kelias namo. Kodėl išlaisvintų teritorijų žmonės nori būti su Rusija?“, „Ukrainos nacionalistai savo įniršį išlieja ant civilių gyventojų“, „Nacbataljonas gimdymo namuose“.
Tik trys antraštės iš Rusijos žiniasklaidos. Straipsniuose po jomis propagandistai aiškina, kad žmonės iš Rusijos subombarduotų miestų miega ir sapnuose trokšta susijungimo su Maskva; kad rusų išskerstos moterys ir kūdikiai buvo spektaklis, o žuvusius tikrai išžudė patys ukrainiečiai. Bet Petras Gražulis Lietuvos Seime sugeba paklausti: „Tai kur laisvesnė žiniasklaida, Lietuvoje ar Rusijoje?“. Kad liktų mažiau klausimų, citatų būtų galima pateikti ir daugiau, bet tai atrodytų nepagarba tiems, kas aplinką suvokia taip, kokia ji ir yra. Neiškraipytą.
Sakytum, kad žmogus yra tiesiog kvailas, jeigu nėra girdėjęs apie Rusijoje persekiojamus žurnalistus, uždaromą žiniasklaidą ir tuos, kas yra įtraukti į tariamų priešiškų užsienio agentų sąrašą. Tik tuomet klausimas tokio rinkėjams – ar tikrai norite parlamente matyti kvailį, tikintį, kad Ukrainos gimdyvės iš pasalų užpuolė taikiai svetimus saulėgrąžų laukus ariančius Rusijos tankus. Ar tikrai norite turėti tokį savo atstovą, kuris nėra girdėjęs apie kasmet sudaromus pasaulio spaudos laisvės indeksus. Lietuva dabar jame užima devintą vietą iš šimto aštuoniasdešimties, Rusija – šimtas penkiasdešimt penktą. Nes po vasario mėnesio agresijos prieš Ukrainą visa laisva žiniasklaida Rusijoje yra uždrausta arba paskelbta užsienio agentais, o likusioji – cenzūruojama.
Bet Seimo nariui Gražuliui tas netrukdo skleisti sąmokslo teorijas ir jam netrukdo faktas, kad karą Ukrainoje rusų žiniasklaida vadina tiktai taip, kaip liepia Putinas – specialiąja operacija, ir ne kitaip.
Šitam ir panašiems gražuliams netrukdo be klausimų Rusijos žiniasklaidoje publikuojami Putino burnos Peskovo aiškinimai, kurių kiekvienas yra melas. Iš tiesų, reikia truputį geresnės už gražulinę atminties, kad bent jau pusę metų atsimintum Peskovą nė nemirsksint aiškinus, kaip Rusija nepuola Ukrainos, kaip ji neskelbs mobilizacijos ir kaip Kremlius nežemins Rusijos kariuomenės, sutikdamas mainų būdu išlaisvinti Azovo pulko karius. Kuriuos sveiko proto džiaugsmui vis dėl to išmainė, nepaisant grasinimų viešai nubausti mirtimi.
Bala nematė, jei šitai būtų vien Gražulis, nėra pasauly parlamento, kuris neturi savo nejuokingo juokdario. Tiktai disidentu prisistatyti mėgstantis Gražulis dar yra ir partijos pirmininkas – Tautos ir teisingumo. Partijos, pristatančios save dar ir kaip tautininkų. Taip atsiranda pagrindo manyti, kad tautininkas yra bukumo sinonimas. Kai iš tiesų nėra. Bent neturėtų būti.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
