Britų visuomeninis transliuotojas BBC buvo sukūręs dramą su tikrais veikėjais – buvusiais aukštais gynybos ir diplomatijos pareigūnais, koks būtų Londono sprendimas slaptame ir apsaugotame nuo priešo atakų Karo kambaryje, jeigu Rytų Europoje būtų sukeltas hipotetinis karas.
TV dramą rodė jau po to, kai Rusija atplėšė nuo Ukrainos Krymą ir lygino su žeme miestus Sirijoje. Tačiau grasinimas naudoti branduolinį ginklą tuomet vis tiek atrodė tiktai teorinis. Britams ir karas tuomet atrodė hipotetinis, šiandien Europoje jis vyksta visu žiaurumu, kasdieną Ukrainoje supildamas ją ginančių karių ir apsiginti negalinčių civilių kapus. Taip pat ir juos žudančių Rusijos kareivių.
BBC seriale buvę aukšti britų pareigūnai svarstė, koks būtų jų ir visos NATO atsakas į Putino Rusijos agresiją – tarėsi, kiek realus trečiasis pasaulinis karas ir ar Vakarai nuspręstų pirmieji panaudoti branduolinį ginklą.
Dabar, jau realybėje, Vakarai dvejoja, ar teisinga yra neleisti rusams atvažiuoti į Europą. Ar duoti vizas ir įsileisti gydytis, ilsėtis, džiaugtis meno kūriniais, mokytis. Yra, kas sako, neleisti nehumaniška.
Balsavo ir dauguma nutarė, kad ne. Vienas projekto dalyvis savo sprendimą aiškino – net jeigu žūtų daug žmonių Vakaruose, nėra teisinga pražudyti visus. Kas nors turėtų likti. Net jeigu liktų tiktai karą pradėjusioje Rusijoje. Net jeigu tokie, kurie, kaip dabar, nepyksta dėl pusę metų žudomų žmonių, bet jaudinasi, kai lieka be užsieninių prekių arba vizų.
Ten buvo TV drama. Dabar, jau realybėje, Vakarai dvejoja, ar teisinga yra neleisti rusams atvažiuoti į Europą. Ar duoti vizas ir įsileisti gydytis, ilsėtis, džiaugtis meno kūriniais, mokytis. Yra, kas sako, neleisti nehumaniška. Yra tikėjimo, kad ir atimti pilietybę iš žmogaus yra nehumaniška, nes jeigu šlovina žudikus arba juos palaiko, tai esanti tik nuomonė.
Bet tokie vakarai iš tikro nėra nei humaniški, nei, juo labiau, orūs. Tarptautinė teisė, į kurią apeliuoja į žudynes Ukrainoje taip jautriai, kaip į kelionių netektį nereaguojantys rusai, jokios šalies neįpareigoja kam nors duoti vizą. Leidimą įvažiuoti arba ne, kiekviena valstybė suteikia arba atima kaip jai pačiai atrodo reikalinga ir pagal jos pačios pasirinktus kriterijus. O nuostata, kad negali palikti žmogaus be jokios pilietybės, ką ja beprisidengdamas jis bedarytų, būtų verta aptarti per gedulingus pietus kur nors Ukrainoje. Tokių joje šiandieną daug. Būna kiekvieną dieną.
Yra kas klausia, o ką daryt su tais rusais, kas dėl karo pergyvena ir jokiu būdu režimo nepalaiko? Su tokiais paprasta. Jeigu iš tikro – nesunkiai tą galės įrodyti.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
