„Ar galiu užsisakyti skrydį į Ispaniją vasarą ir ar galiu būti tikras, kad skrisiu? Ar bus aviacinio benzino?“ – tokio klausimo neseniai sulaukė Europos Komisija iš vieno Briuselio žurnalisto. Artėjant vasaros atostogoms panašus klausimas, tikriausiai, kyla daugeliui.
Europos Komisijos atstovai tradiciškai tiesiai į šį klausimą tuomet neatsakė.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Europos Komisija tiesiogiai neatsako į klausimus dėl kelionių vasarą.
- Komisija neigia degalų trūkumą ES, nors pripažįsta, kad Artimųjų Rytų krizė daro įtaką rinkoms.
- Oro linijos, tokios kaip „Lufthansa“, atšaukia skrydžius, siekdamos sutaupyti degalų.
- Ekspertai pabrėžia patikimų ir savalaikių energetikos duomenų trūkumą Europoje.
- Pasak Komisijos, skrydžių atšaukimai dažniau susiję su išaugusiomis degalų kainomis, o ne su jo trūkumu.
„Tai priklauso tik nuo jūsų. Aš negaliu jums duoti tokio patarimo nuo šios pakylos. Tai visiškai priklauso nuo jūsų, kur norite vykti vasarą“, – teigė Komisijos atstovė Eva Hrncirova balandžio antroje pusėje.
Kiek anksčiau Tarptautinės energetikos agentūros vadovas Fatihas Birolas įspėjo, kad oro linijoms Europoje per šešias savaites gali baigtis reaktyvinių degalų atsargos, tačiau Komisija tai paneigė.
Galime ramiai miegoti savo lovose žinodami, kad Europos Komisija steigia stebėjimo centrą. Oho.
Michaelas O`Leary
„Šiuo metu ES nėra degalų trūkumo. Akivaizdu, kad pasirengimo dalis yra tai, kad mes kalbame su piliečiais, juos informuojame ir žinome, kad situacija nėra ideali. Artimuosiuose Rytuose vyksta krizė, ji akivaizdžiai daro įtaką rinkoms čia, ES. Mūsų vaidmuo yra daugiausia koordinuoti ir pasirengti įvairiems scenarijams“, – tvirtino E. Hrncirova.
Vis dėlto „Lufthansa“ atšaukė 20 tūkst. trumpųjų skrydžių iki spalio pabaigos, siekdama sutaupyti daugiau nei 40 tūkst. tonų degalų. Tą daro ir kai kurios kitos oro linijos. Trečiadienį „Lufthansa“ taip pat pranešė, kad ruošiasi įvesti degalų papildymo sustojimus, jei paskirties oro uostuose trūks degalų.
Skambius pareiškimus mėgstantis pigių skrydžių bendrovės „Ryanair“ vadovas Michaelas O`Leary Politico.eu sakė, kad oro linijų degalų tiekėjai jau birželį gali susidurti su didelėmis problemomis. Jis taip pat griežtai pasisakė apie Briuselio reakciją: „Galime ramiai miegoti savo lovose žinodami, kad Europos Komisija steigia stebėjimo centrą. Oho.“
Pasak Briuselyje veikiančio tyrimų centro „Bruegel“ analitikės Ugnės Keliauskaitės, viena esminių problemų – kad Europai trūksta patikimų ir savalaikių energetikos duomenų: kaip minėta, Tarptautinė energetikos agentūra neseniai perspėjo, tačiau Europos Komisija pareiškė, kad nėra realių trūkumų požymių.
„Politikams tenka priimti sprendimus dėl kuro subsidijų ar strateginių atsargų paleidimo labai greitai – ir jie tai daro neturėdami nei patikimų duomenų, nei tvirtai duomenimis pagrįsto viešojo diskurso, kuriuo galėtų remtis. Svarbu galvoti apie šios problemos sprendimą“, – LRT teigė ekspertė.
Kad egzistuoja informacijos trūkumas, pripažįsta ir Europos Komisija. Pasak jos, realius duomenis apie degalų atsargų kiekius žino tik pačios oro kompanijos, tačiau jų sprendimai atšaukti skrydžius labiau siejami ne su degalų trūkumu, bet su išaugusia jų kaina, t. y. išaugus jai, mažinama nepelningų skrydžių maršrutų. Todėl Europos transporto komisaras Apostolosas Tzitzikostas įspėjo, kad skrydžių atšaukimai dėl aukštų degalų kainų nebus laikomi „ypatingomis aplinkybėmis“ ir nukentėję keliautojai vis dar galės reikalauti kompensacijos.
Kita vertus, ES galioja teisės aktai, įpareigojantys šalis nares turėti 90 dienų strategines naftos ir dujų atsargas, o naftos atveju valstybės pačios sprendžia, kokia šių 90 dienų atsargų dalis skiriama žaliai naftai ir kokia – kitiems produktams, įskaitant žibalą ir reaktyvinių variklių degalus. Esą kol kas niekas iš valstybių narių nesikreipė dėl aviacinių degalų trūkumo.
Taip pat Komisija tvirtina, kad ES gali pasigaminti net 70 proc. reikalingų aviacinių degalų ir 40 proc. suvartojamų šių degalų importuojama iš kitur ir tik 20 proc. šio importo ateina iš blokuojamo Hormuzo sąsiaurio. Tiesa, galimybių pasigaminti savo aviacinių degalų neturi Airija ir ne ES narė Didžioji Britanija – tai yra „Ryanair“ branduolys, todėl su tuo gali būti siejamos kandžios šių oro linijų vadovo pastabos.
Tikimės, kad to neprireiks, bet viltis nėra strategija.
Danas Jørgensenas
Vis dėlto nežinomybė ir nenuspėjamumas dėl Irano konflikto ateities ir kartu laivybos atnaujinimo Hormuzo sąsiauriu, kuriuo keliavo penktadalis pasaulio dujų ir naftos, tik didina įtampą. Pasaulis, Europos energetikos komisaro Dano Jørgenseno vertinimu, susiduria su „tikriausiai sunkiausia visų laikų energetikos krize“. Todėl jis užsimena apie „aviacinių degalų perskirstymo“ galimybę.
„Tikimės, kad to neprireiks, bet viltis nėra strategija“, – antradienį žurnalistams pareiškė komisaras.
Teigiama, kad jei situacija nepagerės, birželio mėnesį gali tekti panaudoti valstybių aviacijos degalų atsargas, o daugiau jų turinčių (pvz., Suomija yra sukaupusi gerokai daugiau, nei reikalaujama) bus prašoma pasidalinti su trūkumą patiriančiomis šalimis.
