Paprastai gyvenime niekas nesirenka bendrauti su tais, kas skaudina. Net su melagiais žmogus paprastai nebebendrauja, kuomet supranta, kad apgavo. Nekviečia į svečius mušeikų ar griaunančių svetimus namus. Atrodytų, taip pat turėtų būti ir su valstybėmis – meluoji, griauni ir žudai – esi tarp normaliai besielgiančių žmonių nepageidaujamas, nes griauti ir žudyti yra ne tik kad negražu, bet ir sunkus nusikaltimas.
Kodėl kitaip yra su Rusija? Kodėl ji, prieš pusę metų pradėjusi žudyti žmones jų pačių tėvynėje, vis dar yra narė ir turi sprendimo teisę tarptautinėse organizacijose?
Oficialiai – nes tokia esanti tarptautinė teisė ir taisyklės. Bet iš tikrųjų Rusija ir jos karą palaikantys piliečiai įleidžiami į padorias kompanijas tiktai dėl to, kad šitai apsimoka. Nes norima galutinai nesusipykti, kad pigiau kainuotų šildymas ir kitos paslaugos bei prekės. Nesuvokiant, kad nusileidžiant Rusijai, tėra tik laiko klausimas, ką ji dar blogo padarys. Kiek dar ji nužudys.
Rugsėjo pirmą, mokslo ir žinių beveik visam pasauly šventę, Vladimiro Putino šlovintojai melavo Rusijos mokyklose apie „vaikus žudančius ukrofašistus“. Jos išvakarėse, nei žiniomis, nei išsimokslinimu neblizgantis buvęs prezidentas, o iš tikrųjų, pati tikriausia Putino marionetė Dmitrijus Medvedevas socialiniuose tinkluose parašė, kad greičiau jau Europos Sąjunga uždraustų vizas rusams ir taip juos mažiau atitrauktų nuo specialiosios karinės operacijos. „Kare kaip kare“, pabaigė jis prancūziškai, nors eiliniams rusams karo Ukrainoje karu vadinti nėra leidžiama. Už tai jiems iškeliamos bylos.
1968-aisiais, kai sovietų tankai traiškė čekoslovakiškąjį socializmą, į Maskvos Raudonąją aikštę protestuodami išėjo aštuoniese. Devintas gulėjo vaikiškame vežimėlyje, nes buvo trijų mėnesių. Jo mama, poetė Natalija Gorbanevskaja, į Vakarus perduotame laiške tuomet rašė: „Noriu, kad žinotumėte, Rusijoje yra žmonių, kurie nepalaiko jėgos naudojimo Čekoslovakijoje. Mes ne visi tokie“. Vėliau, apkaltina „melagingų išgalvojimų platinimu šmeižiant tarybinę sistemą“ poetė dvejus metus prievarta buvo gydoma nuo šizofrenijos. Nes, pasak sovietinių psichiatrų, joks normalus žmogus nebūtų ėjęs į protestą su mažu vaiku.
Vėliau, užaugęs kitas N. Gorbanevskajos sūnus, kurį, mamą įkalinus, auginti buvo palikta močiutei, sakė: „Turbūt galėtume sakyti, kad joks normalus žmogus, bijodamas susidorojimo, turėjo nedalyvauti ir Prancūzijos pasipriešinime. Bet dalyvavo. Tai kas iš tikro yra normalus žmogus“.
Šiandieną toks, kuris nenori, kad Ukrainos žudymą pateisinantys rusai galėtų atvažiuoti į Europą. Valdžia pati savęs neišrenka. Ir V. Putinas savęs neišsirinko. Jį išsirinko tie, kas poilsiaudami Europos viešbučiuose įžeidinėja jų kambarius tvarkančias ukrainietes. Europai neužtenka valios pasakyti – „Stop. Čia jūsų nebebus. Eikit paklausti Putino, kodėl“. Kad jie pagaliau nueitų.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
