Nuomonės

2021.11.26 13:15

Rytis Satkauskas. Keturi „ne“ ir vienas „visgi“, arba Kaip toli Kinija?

Rytis Satkauskas, apžvalgininkas, LRT.lt2021.11.26 13:15

Pastarųjų dienų triukšme po Kinijos laikinojo reikalų patikėtinio spaudos konferencijos, kurioje Kinijos ambasados laikinasis vadovas Lietuvoje pasiūlė, kad Taivano atstovybės pavadinimas būtų pakeistas ir taip pradėtas santykių normalizavimas, akis bado keletas stereotipų. Kaip rašė Konfucijus „Analektuose“, jei žodžiai ne tie – ir kalba toli nuo tikrovės.

1. Lietuva ir Kinija kariauja ideologinį karą

Patinka skaityti apie raudonąjį drakoną, ryjantį kaimo moteriškes? Tuomet geriau pasidomėkite grožine literatūra. Tikrovėje mažiau dramos. Išties, dabartinės Lietuvos Vyriausybės programa ir Kinijos ideologija sunkiai suderinamos. Tačiau tai nėra joks atradimas. Lietuvos vaidmuo Sovietų Sąjungos griūties istorijoje didelėmis raidėmis įrašytas kinų partinės mokyklos studijų programoje, jis nepakito per pastaruosius 30 metų. Vargu ar apskritai gali būti suderinamas su demokratija (kaip ją suprantame mes) autoritarinis režimas, Kinijoje be ypatingų užuolankų vadinamas „demokratiniu centralizmu“. Iš kitos pusės, žmogaus teisės ir teisės viršenybė – sveikintinas ir logiškas mažos valstybės pasirinkimas, tačiau ir jis nėra naujas, neleis man sumeluoti Konstitucijos aiškintojai.

Politiniai Vyriausybės viražai (ar jos stabilumo trūkumas) nėra pakankamas pagrindas nutraukti diplomatinius santykius. Kaip neseniai sudėliojo Jungtinės Karalystės premjeras, tie, kurie siekia naujojo šaltojo karo su Kinija, ko gero, klysta. Taip, 2019 m. Europos Sąjungos strategija aiškiai įvardija sritis, kuriose bendradarbiavimas nėra įmanomas. Kinija įvardijama kaip sisteminis konkurentas, propaguojantis alternatyvias valdymo formas. Tokia situacija reikalauja lankstaus ir pragmatiško visos ES sutarimo, sudarančio galimybes ginti interesus ir vertybes. Kita vertus, nurodo ES strategija, tam, kad būtų išsaugota ekonominė gerovė, vertybės ir socialinis modelis, bendradarbiavimas daugiašališkumo stiprinimo, klimato kaitos, globalios taikos ir saugumo, tvarios ekonomikos plėtros srityse, subalansuota prekyba ir investicijos išlieka svarbiu ES ir Kinijos dvišalių santykių tikslu. Taigi, ir pagrindinės Lietuvos santykių su Kinija gairės apibrėžtos ES dokumentuose. Gal taip ir geriau.

2. Lietuva bus nubausta už įžūlumą

Ne, Kinijai netrūksta priemonių politiniams priešams pamokyti. Ekonominės sankcijos turėtų nemažą įtaką Lietuvos investiciniam klimatui ir eksporto rodikliams. Norvegija pakeitė disidentą apdovanojusį Nobelio premijos komitetą, „Mercedes“ atsiprašė už Dalai Lamos citatą, Filipinai net atsisakė teritorinių pretenzijų. Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė krapštėsi nagais prie Uždraustojo miesto vartų, žiūrėdama į kitų Europos valstybių eksporto į Kiniją augimą po Dalai Lamos privataus pokalbio su prezidente Dalia Grybauskaite 2012 metais.

Kokią pamoką išmoko Kinija iš pastarojo įvykio? Ogi kad teisus buvo Fiodoras Dostojevskis, rašydamas apie savibaudą. Pakanka palaukti ir opozicija pasinaudos galimybe politinių oponentų vertybinę pergalę pristatyti kaip ekonominį pralaimėjimą. Tuo tarpu tiesioginės sankcijos tik sustiprintų politines valdančiųjų pozicijas. Iš lėto, tačiau užtikrintai Kinija ima suprasti, kad viešoji nuomonė Lietuvoje nėra palanki pamokymams ir pabaudimams. Lygiai taip pat akivaizdu, kad vertybinės nuostatos nėra nuoseklus mūsų užsienio politikos prioritetas, todėl tą viešąją nuomonę patogiausia valdyti pasikliaunant vietos ekspertais.

Iš lėto, tačiau užtikrintai Kinija ima suprasti, kad viešoji nuomonė Lietuvoje nėra palanki pamokymams ir pabaudimams. Lygiai taip pat akivaizdu, kad vertybinės nuostatos nėra nuoseklus mūsų užsienio politikos prioritetas, todėl tą viešąją nuomonę patogiausia valdyti pasikliaunant vietos ekspertais.

3. Lietuva neturi ko prarasti

Manau, sunku ginčytis, kad bendradarbiavimo su Kinija skatinimo programos nebuvo labai toliaregiškas sprendimas. Sunku buvo tikėtis, kad dviejų tautų draugystė nesusvyruos geopolitikos vėjuose. Tačiau nėra ir priežasčių prarasti egzistuojančius ekonominius ryšius. Akivaizdu, kad atsakomybė dėl jų išsaugojimo kris pačiam verslui, – puikus argumentas atsargiau žiūrėti į Vyriausybės ekonomines iniciatyvas. Verslo pasitikėjimas ilgalaike tarptautinės prekybos ir investicijų skatinimo politika – svarbus ilgalaikis uždavinys. Kita vertus, reikia pripažinti, kad A. Butkevičiaus Vyriausybės Kinijos iniciatyvos atspindėjo ne tik konkurenciją su kitomis Baltijos valstybėmis, bet ir paties verslo, kultūros ir švietimo institucijų siekius ir įsitikinimus.

Net be tiesioginių sankcijų prekyba liks įšaldyta, bent iki kitos Vyriausybės. Kinijos įmonės ir net privatūs asmenys negali ignoruoti Užsienio reikalų ministerijos retorikos. Jiems partijos rūstybė gali kainuoti ne tik verslą.

Be abejo, spaudimas naujai Vyriausybei pakeisti Kinijos politiką augs. Kaip tik todėl dabartinei Vyriausybei svarbu imtis visų priemonių, įtikinti visuomenę jos pasirinkimų teisingumu. Juk priimamų sprendimų nauda vis tik turėtų atsverti žalą. Ilguoju laikotarpiu.

4. Lietuva parėmė Taivaną vykdydama nurodymą iš JAV

JAV, kaip ir absoliuti dauguma kitų valstybių, taip pat ES, nepripažįsta Taivano valstybingumo. Dėl tam tikrų istorinių paralelių Lietuvos viešoji nuomonė simpatizuoja Taivano žmonėms, jų siekiui išsaugoti de facto nepriklausomybę. Nenuostabu, kad šiai visuomenės pozicijai atstovauja demokratiškai renkami politikai. Galima suprasti Lietuvos poziciją dėl grasinimo jėga pasmerkimo. Gali būti, kad Krymo ir Pietų Kinijos jūros pavyzdžiai nepraslydo pro akis. Galima teigti, kad tokia pozicija atitinka Lietuvos interesus.

Tačiau tuo Lietuvos interesai baigiasi ir prasideda taivaniečių interesas. Prekybos ir investicijų skatinimas pirmiausia atitiktų paties Taipėjaus interesus, jei tarptautinio bendradarbiavimo plėtra yra šios teritorijos tikslas. Kitaip atstovybės veikla gali būti tik trumpalaikė. Galiausiai geriausias atsakymas konspiracijos teorijų kūrėjams – ilgametė Taipėjaus atstovybės veikla Latvijoje.

5. Visgi Kinija ne taip toli

Visgi Taivaniečių atstovybės atidarymo klausimas priartino mus prie Kinijos. Kartu priartėjome prie pasaulio. Ne dairydamiesi per petį, bet diskutuodami tarpusavyje užsienio politikos temomis. Ne tik artimojo užsienio, nes tolimojo užsienio sąvokos nėra likę šių laikų pasaulyje.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt