Lietuvis Rusijoje. Skamba kaip anekdotas, tiesa? Nuo Mindaugo laikų lietuvis Rusijoje galėjo būti tik valstybės išdavikas, kaip kunigaikščiai Daumantas ar Glinskis, arba politinis kalinys ir tremtinys. Neskaitant bėglių bankininkų ir banditų – kaip Romanovas ir Zamolskis.
Net Maskvai tarnavę kompartijos vadai, pradedant A. Sniečkumi ir baigiant postalininės eros salamandromis, vengė perkėlimo į Maskvą. Antai Sniečkus, sužinojęs, kuo baigėsi Z. Aleksai-Angariečiui, sąmoningai pasirinko Smetonos sunkiųjų darbų kalėjimą Dimitrave vietoj geriausio komunistų Internacionalo viešbučio Maskvoje.
Lietuvos sportininkai – ne išimtis. Vyresnės kartos krepšinio fanai prisimena, kaip CSKA medžiojo jaunąjį A. Sabonį, kuris bandydamas išvengti sovietų armijos, net sutiko dorai studijuoti ekonomiką Žemės ūkio akademijoje, iš kurios į kariuomenę neėmė.
Rekrūto likimo neišvengė R. Kurtinaitis, futbolininkai V. Dirmeikis, S. Danisevičius ir V. Ivanauskas, bet jie net už gerokai didesnius pinigus nei Lietuvoje nesutiko pasilikti Rusijoje nė sekundės ilgiau po to, kai baigėsi rekrūto terminas.
Putino gauleiterio D. Peskovo žmonos T. Navkos – buvusios ar dar esamos, skirtumo nėra, – sveikinimas Lietuvos piliečiams P. Vanagui ir M. Drobiazko, pažadėjusiems atvykti į ledo šou Sočyje pačiuožinėti Ukrainos vaikų žudikų ir moterų prievartautojų garbei, priminė Lietuvai, kad yra dar ir trečia lietuvių Rusijoje rūšis.
Tai lietuviai, kurie patys pasirinko gyvenimą Rusijoje. Tokių nedaug. Tarp sportininkų – išvis vienetai. Kažkur Samaroje radęs vietinę žmoną liko žemaitis futbolininkas Barasa, o jo kolega klaipėdietis V. Alunderis ne taip seniai visaip gyrė gyvenimą Rusijos užgrobtame Kryme. Talentinga penkiakovininkė D. Rimšaitė tapo Rusijos piliete, bet nieko po to nebelaimėjo.
Vanago ir Lietuvos pilietybę gavusios jo žmonos pasirinkimas persikelti gyventi į Maskvą buvo keistas. Tačiau kol Rusijoje fašizmas dar nebuvo nugalėjęs, galėjo taip ir likti – išimtimi, patvirtinančia taisyklę, kad lietuvis Rusijoje savo noru negyvena.
Putino karas viską pakeitė. Buvę garsiausi Lietuvos šokėjai ant ledo vakar parėmė Putino karą Ukrainoje. Tapo ir Lietuvos laisvės išdavikais. Tokiam aktui nebūtų pritaręs ir padorus poetas B. Okudžava, už kurio eilių negudriai bandė pasislėpti suvestinė Lietuvos pilietė Drobiazko.
Ponia Drobiazko Lietuvos pilietybę gavo dovanai ir dar keistomis aplinkybėmis. Po to, kai Vanagų pora savo dalyvavimu parėmė kruviną Putino karą, Lietuva neturi kitos išeities, kaip tik tą dovaną susigrąžinti.
Su Lietuvos pasu laisvai gali keliauti po pasaulį, su Rusijos, – tik į Turkiją, Eritrėją, Somalį ir DNR-LNR. Ji uždeda pareigų. Nuo LDK laikų tas ne lietuvis, kuris negina laisvės.
Karas, ypač civilizacinis, yra bjaurus dalykas. Palieka tik dvi išeitis: arba tu stovi gėrio pusėje, arba šėtono. Vanagų porą vargiai bepaguos Nalšios kunigaikščio Daumanto, Pskove tapusio stačiatikių šventuoju Timofejum, likimas. Visa Maskvos stačiatikių cerkvė dabar tarnauja šėtonui.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
