Karščiai ir lietaus vandenys varžosi mušdami dešimtmečių rekordus. Rusų karo Ukrainoje aidai ir artėjantys niūrūs mūsų ūkio rudens debesys taip pat neduoda ramybės. Nori nenori tai veikia politikos svarstymus ir mąstymą apskritai. Perkaitę galvos ir negalvojančio aktyvizmo nuojauta dėl to sustiprėja.
Čia pasidalysiu senomis mintimis apie tai, kas su vasarvydžio karščiais gali būti netiesiogiai sietina, įskaitant galimybę, kad ir mano smegenys ganėtinai perkaitę. Ramybės neduodančio klausimo viduryje tvyro nedidelio kiekio marihuanos dūmas.
Ar gali taip nutikti, kad mūsų politikos jaunuolių iš, neva, liberalios krypties Laisvės partijos stumiamas svaigios žolės dekriminalizavimo įstatymas pastatys konservatyvią posovietinę šalį į vieną gretą su Olandija? Tikriausiai, taip. Nerūkančiam kaip man, bet mėgstančiam žemaitišką kastinį, tai būtų visai gera žinia.
Nedaugelis europiečių galėtų džiaugtis tokiomis laisvėmis. Bet štai tuo pačiu metu sustiprėtų anachroniškumo jausmas. Juk daugumos Europos Sąjungos šalių žmonės nuo neatmenamų laikų gali savo sodų ir laukų vaisius distiliuoti į savo reikmėms naudojamą spiritus vinum. Ir statistika rodo, kad jie perka mažiau geriamų svaigalų nei tie, kurie iš rusiškų papročių negali išsivaduoti.
Dauguma europiečių senomis laisvėmis naudojasi, o alkoholikų bei savižudžių skaičiumi nusileidžia mūsų simbolistų kraštui.
Marihuanos legalizavimas, o lietuviško ruginio kriminalizavimas perša mintį, kad politinės vaizduotės ekranas yra nepataisomai suskilęs.
Kaip šiek tiek su girtavimo bei blaivybės Lietuvoje istorija susipažinęs istorikas galiu teigti, kad griežtas valstybės monopolio įvedimas rusų viešpatystės mūsų šalyje laikais buvo tik mažesne dalimi susijęs su Verygos ir Karbauskio kalbas menančiais jausmais. Svarbiausia buvo ne tiek imperijos valdinių prasigėrimas ir bandymas su tuo kovoti, bet rytietiškos imperijos iždo papildymo motyvas.
Gilesnis šio reiškinio paaiškinimas atimtų pernelyg daug komentaro eilučių, tad jį praleisiu. Šiandien didysis svaigalų verslas ir biurokratinis kiauro iždo saugotojų sluoksnis sutartinai pasisakys prieš tradicinės lietuvių ruginės distiliavimo savo reikmėms teisę, arba, Laisvės partijos žodžiais, prieštaraus nedidelių kiekių ruginio namų darbo viskio dekriminalizavimui.
Priminsiu, kad žodis vodka pradžių pradžioje (t. y. XIX a. pirmoje pusėje) reiškė rusišką bulvinę degtinę. O faktas, kad italai savo grappos, o slovakai slivovicos vodka nevadina, verčia imtis mūsų žodyno gynimo veiksmų bei nustoti verstis samagonu ir jo eufemizmu – samanė.
Labai abejotina, greičiau atsitiktinumas, yra sąšauka su mūsų girių samanomis. O jei taip, tai vis tiek akivaizdi asociacija su slapta, į miškus išvyta veikla. Pamirštama, kad ilgus šimtmečius laisvi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės piliečiai-bajorai, o kartais ir kone kas antras miestietis turėjo teisę gaminti ir net pardavinėti savo svaigalus.
Tačiau juk ne tai svarbu 2022 metų vasarą? Marihuanos legalizavimas, o lietuviško ruginio kriminalizavimas perša mintį, kad politinės vaizduotės ekranas yra nepataisomai suskilęs. Nesvarstoma, kaip suartinti seną Lietuvos tradiciją ir daugumos europiečių papročius bei teisę, bet spėriai pinamas kanapių vainikas.
Nei rimtų socialinių-antropologinių tyrimų, nei taiklesnių visuomenės nuomonės apklausų mūsų politikams ir aukštajai valdininkijai nereikia. Kad tik Lietuvos piliečiai nepradėtų aiškinti valdžiai, kaip juos valdyti ir valdytis.
P.S. Kaip pasakojo vienas itin mažai geriantis ir nerūkantis pažįstamas, ruginės kaina pralenkė legalią degtinę ir net pigų brendį, tad kažkaip nebelimpa oficialių blaivintojų žodžiai, kad vargani girtuokliai puls namų bravorėlius. Verta ir tai turėti omenyje.
