Pateikiamoje analizėje vertinamas 12,7 mm ir 30 mm ginkluotės, kurią numatoma montuoti ant planuojamų įsigyti 120 vienetų pėstininkų kovos mašinų „Vilkas“, efektyvumas.
Šiuo metu vykstantis karas Ukrainoje išryškino poreikį nacionalinėms ginkluotosioms pajėgoms turėti ginkluotę, leidžiančią naikinti oponento techniką, ginkluotę ir gyvąją jėgą, esančią už priedangos, iš tolimesnio atstumo. Siekiant atgrasyti potencialų oponentą bei pasiruošti galimam konfliktui, Lietuvos kariuomenė (LK) ginkluojama moderniomis ginklų sistemomis. Šiuo metu įsigyjamos įvairios sistemos įskaitant 120 vienetų pėstininkų kovos mašinų (PKM) „Vilkas“, kurios turėtų pasiekti Lietuvą 2024 m. Yra žinoma, kad dalis jų būtų ginkluotos 30 mm patranka, o kitos 12,7 mm kulkosvaidžiu. Šiuo metu LK jau turi įsigijusi 88 PKM „Vilkas“, kurios yra ginkluotos JAV gamintojo 30 mm patrankomis MK-44S, Izraelio gaminamomis prieštankinėmis raketomis „Spike LR“ ir 7,62 mm kulkosvaidžiu, skirtu artimai apsaugai.
Šioje analizėje keletu pjūvių bus vertinamas 12,7 mm ir 30 mm ginkluotės, kurią numatoma montuoti ant naujai įsigyjamų PKM „Vilkas“ bokšteliuose, efektyvumas. Pirmiausia bus apžvelgtos karo Ukrainoje realijos, tada vertinamas kitų NATO / Europos Sąjungos (ES) valstybių ginkluotės tipų, montuojamų ant PKM, pasirinkimas, įvertinama nacionalinės „Vilko“ programos pažanga bei skirtingos ginkluotės naudojamų šaudmenų techninės charakteristikos. Analizėje naudojami duomenys surinkti iš atvirų šaltinių.
Išvados dėl ginkluotės panaudojimo Ukrainos kare efektyvumo
Žemiau pateikiamos fragmentuotos ištraukos iš Karališkojo jungtinių paslaugų instituto (RUSI) parengtos ataskaitos, kurios leidžia susidaryti bendrą vaizdą apie karą bei ginkluotės panaudojimo efektyvumą:
„[Netiesioginės ugnies] apšaudymas padarė daug nuostolių Ukrainos daliniams, o 30 mm patrankų ugnis [paleidžiama nuo BMP-2, BMP-3, BMD-2, BMD-4, BTR-82] buvo pražūtinga artimoje kovoje.“
„Didžiulis kiekis bei kalibras artilerijos [priemonių] ir 30 mm patrankų ugnis leido rusams žengti į priekį.“
Vertinant kitus šaltinius galima pastebėti, kad 30 mm patranka gali padaryti žalos ir geriau apsaugotai technikai, pvz., tankui „T-72“. Šio ir stambesnio kalibro ginkluotės panaudojimas turi didelę įtaką naikinant lengvai ir vidutiniškai šarvuotą kovinę techniką, gyvąją jėgą už priedangos ar pastatuose bei kitus taikinius priklausomai nuo naudojamų šovinių tipo. Tuo tarpu 12,7 mm arba 14,5 mm kulkosvaidžių panaudojimo efektyvumas Ukrainos kare atviruose šaltiniuose nėra ypač išskiriamas.
NATO / ES valstybių ginkluotės tipų pasirinkimas
Tankai niekada neveikia vieni mūšio lauke ir jie dažniausiai yra palaikomi PKM, kurios lygiai taip pat gali būti vikšrinės. Pastaraisiais metais pabrangus resursams ir keičiantis karybai, vis daugiau NATO / ES valstybių kariuomenių laipsniškai pereina prie ratinių PKM. Atsižvelgiant į tai, kad PKM veikia pavieniui, didėja ir kovinės galios poreikis, kuris dažnu atveju užtikrinamas sumontuojant 20–120 mm patranką, tolimo ar vidutinio veikimo prieštankines sistemas.
Prancūzija jau pakeitė naudotas vikšrines PKM „Nexter AMX-10P“ į ratines 8x8 PKM „VBCI“, kuriose gali būti montuojami žmogaus arba nuotoliniu būdu valdomi bokšteliai, ginkluoti 25 mm arba 40 mm patrankomis bei 7,62 mm kulkosvaidžiu. Taip pat numatyta galimybė ant „VBCI“ tvirtinti ir prieštankinius valdomus ginklus.
Italijos kariuomenė taip pat pereina prie ratinių PKM. PKM „Centauro“ yra ginkluota 105 mm ir 120 mm patranka. PKM „Freccia“, kurioje sumontuotas dviejų asmenų bokštelis, yra ginkluota 25 mm patranka ir 7,62 mm kulkosvaidžiu.
Jungtinė Karalystė (JK) šiuo metu keičia PKM „Warrior“ į PKM „Boxer“, aprūpintas „Kongsberg RWS“ bokšteliu, kuriame bus sumontuotas stabilizuotas 12,7 mm kulkosvaidis. Panašu, kad JK bus vienintelė kariuomenė Europoje, turinti tik lengvai ginkluotą 8x8 PKM. Šis pasirinkimas grindžiamas tuo, kad „Boxer“ mūšio lauke veiks kartu su atnaujintu tanku „Challenger 2“.
Tuo tarpu daugelis kitų NATO / ES valstybių išlaiko turimas arba įsigyja naujas vikšrines PKM, tačiau reta vikšrinė PKM yra ginkluota 12,7 mm kulkosvaidžiu. Daugeliu atveju bokštelio ginkluotę sudaro 20–120 mm patranka (pvz., PKM „Marder 1“ ginkluota 20 mm patranka „MK 20 Rh-202“; „Puma“ bei „Lynx“ – 30 mm patranka „MK 30-2 ABM“; PKM „CV90“ – skirtingo tipo 30, 35 mm ir 40 mm patrankomis) bei 7,62 kulkosvaidis.
Įdomumo dėlei, JAV kariuomenė, o ypač jos daliniai, dislokuoti Europoje, Antrasis kavalerijos pulkas, taip pat keičia ginkluotės tipą, montuojamą ant „Stryker“ kovos mašinos (4 pav.). Po 2014 m. įvykių Ukrainoje buvo iš naujo įvertinti JAV kariuomenės pajėgumai ir priimtas sprendimas padidinti pajėgų turimą ugnies galią bei jos poveikio nuotolį, tad vietoje naudojamo 12,7 mm kulkosvaidžio, ant automatinio granatsvaidžio MK19 sumontuota 30 mm patranka. Dėl šio pokyčio žymiai padidėjo „Stryker“ kaunamoji galia, o šūvio nuotolis pakito nuo 1 800 m iki 3 000 m. Planuojama, kad Europoje iki 2027 m. šešios JAV brigados, aprūpintos „Stryker“, bus perginkluotos galingesnėmis sistemomis. Bendra ginkluotės atnaujinimo sutarties vertė – 942 milijonai JAV dolerių.
Apibendrinant galima teigti, kad NATO / ES valstybės lėtai pereina prie ratinių PKM platformų, o valstybės, neturinčios tankų arba turinčios lengvuosius dalinius, siekia didinti turimų PKM ugnies galią montuodamos patrankas vietoje kulkosvaidžių. Taip pat PKM yra efektyvinamos papildomai ant jų montuojant prieštankines kovos sistemas, pvz., „Javelin“, „MELLS“, „Spike“.
Dabartinė Lietuvos situacija
Sutartis dėl 88 PKM „Vilkas“ pristatymo buvo pasirašyta dar 2016 m., pagal ją įsipareigota PKM pristatyti iki 2021 m. pabaigos. Pagal sutarties bendrą sumą galima teigti, kad vidutinė PKM kaina – 4,38 mln. eurų. Remiantis atvirais šaltiniais žinoma, kad dalį PKM pristatyti užtruks iki 2022 m. pabaigos dėl „pastebėtų trūkumų, kurių pašalinimui reikia daugiau laiko, [be to], įtakos procesui turi ir pandemija bei dėl to trūkinėjančios tiekimo grandinės“. Ant PKM yra sumontuoti Izraelio gamybos ginkluotės bokšteliai „Samson MK II“, kuriuose sumontuotos JAV gamintojo 30 mm patrankos MK-44 ir Izraelio prieštankinės raketos „Spike LR“.
Teigiama, kad „pirmųjų mašinų eksploatavimo metu išryškėjo dažni elektroninių ugnies valdymo sistemų, už kurias atsakingi Izraelio gamintojai, sutrikimai“. Papildomai pastebėti ir kiti trūkumai. Komentuodamas PKM „Vilkas“ projekto trūkumus, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigė, kad „tai susiję su tam tikromis atsarginėmis dalimis, nes, kaip matot, žiūrint į „Boxerį“, apatinė dalis vokiška, viršutinė dalis Izraelio bokštelis, įranga kita iš JAV ir t. t., tai yra toks suvestinis naujas projektas“. Kaip matyti, iššūkiai, susiję su PKM „Vilko“ eksploatacija, nėra slepiami nuo visuomenės ir yra dedamos visos pastangos, kad trūkumai būtų pašalinti.
Reikia daryti prielaidą, kad iki 2022 m. pabaigos, kaip teigia Krašto apsaugos ministerijos vadovybė, likusios PKM „Vilkas“ su 30 mm patrankomis bus pristatytos į Lietuvą ir visos PKM veiks be didesnių trūkumų. Tikėtina, kad skirtingi PKM „Vilkas“ gamintojai bus išsprendę visas sistemos integralumo ir inžinerines problemas, susijusias su 30 mm patrankos panaudojimu. Šešeri metai yra optimalus laiko tarpas, siekiant visiškai suderinti PKM „Vilkas“ komplektuojančias sistemas, jei nebus keičiamos konfigūracijos ar kiti techniniai parametrai.
Naudojamų šaudmenų techninės charakteristikos
Tikslinga panagrinėti 30 mm patrankos ir 12,7 mm kulkosvaidžio naudojamų šovinių technines charakteristikas. Abiejų tipų ginkluotės šūvio nuotolis skirtingas. 12,7 mm kulkosvaidžio šaudmuo efektyviai naikina taikinius atstumu iki 1 800 m, o 30 mm patrankos šaudmuo iki 3000 m atstumo. 30 mm šaudmens kinetinė energija net 10 kartų didesnė, lyginant su 12,7 mm kulkosvaidžio šoviniu. Priklausomai nuo šovinių tipo, skiriasi ir jų sukuriamas efektas bei panaudojimo tikslas. JAV gamintojo 30 mm patrankoje MK-44, kuri sumontuota LK turimuose „Vilkuose“, gali būti naudojami įvairių tipų 30x173 šaudmenys, gaminami skirtingų gamintojų: sprogstamieji-padegamieji, šarvamušiai, šarvamušiai-padegamieji, daugiafunkciai. Šarvamušiai 30x173 tipo šaudmenys paleisti iš 1 000 m atstumo gali pramušti iki 100 mm storio šarvą.
Tuo tarpu 12,7 mm šoviniai taip pat yra kelių tipų: padegamieji, šarvamušiai, šarvamušiai-padegamieji, trasuojantys. Šarvamušis 12,7x99 tipo šaudmuo paleistas iš 500 m atstumo gali pramušti iki 19 mm storio šarvą.
Akivaizdu, kad naudojamos 30 mm patrankos ir 12,7 mm kulkosvaidžio šaudmenų savybės skiriasi, ypač lyginant jų galimybes pramušti šarvą. 30 mm patranka suteikia daugiau galimybių kovos lauke naikinti ne tik lengvai šarvuotus taikinius, bet ir PKM.
Diskusija
Karo Ukrainoje patirtys, NATO / ES valstybių veiksmai stiprinant PKM ugnies galią, palyginamųjų ginkluotės studijų rezultatai verčia apmąstyti ir naujai gaunamų PKM „Vilkas“ ginkluotės konfigūraciją. Žemiau pateikiami argumentai, kad visos Lietuvos įsigyjamos PKM „Vilkas“, kurios atiteks manevrinėms kuopoms, būtų apginkluotos 30 mm patrankomis.
Identifikuotos pamokos Ukrainos kare rodo, kad ugnies galia yra esminis reikalavimas intensyviame mūšyje. 30 mm patrankos, priklausomai nuo naudojamo šovinio tipo, pataiko į taikinius iš toliau, turi žymiai didesnę kaunamąją galią ir gali sunaikinti net tankus, jei ugnies galia koncentruojama siaurame ruože. Papildomai matoma, kad statinių konstrukcijos nesuteikia tinkamos priedangos pėstininkams nuo 30 mm patrankos, kaip kad apsisaugant nuo kulkosvaidžių ar kitų šaulių ginklų.
NATO / ES valstybių kariuomenės kurios neturi tankų arba turi lengvuosius dalinius, siekia didinti turimų PKM ugnies galią, t. y. naujai įsigydamos ar modernizuodamos turimas PKM, svarstydamos apie ≥ 20 mm patrankų įdiegimą.
Kariniai vienetai, aprūpinti PKM, ginkluotomis 30 mm patrankomis, galėtų vykdyti ne tik stabdomuosius veiksmus manevrinėje gynyboje, bet ir kontratakuoti esant palankioms aplinkybėms.
Dabartiniai PKM „Vilkas“ gamintojai deda visas pastangas ištaisyti esamus nesklandumus šiuo metu Lietuvoje eksploatuojamose PKM su 30 mm patrankomis. Manytina, kad iki metų pabaigos visi nesklandumai, susiję su bokštelio integralumu bei sąveikumu, bus išspręsti. Tad, jei būtų ir toliau įsigyjamos tos pačios konfigūracijos PKM „Vilkas“, visų prieš tai buvusių nesklandumų neturėtų būti.
Įsigyjant PKM „Vilkas“ su 12,7 mm kulkosvaidžiu reikėtų iš naujo atlikti sistemų suderinimo ir integravimo darbus. Net jei būtų pasirinktas to paties gamintojo bokštelis „Samson MK II“, būtų būtinybė viską pradėti iš naujo, nes šiuo metu į šio tipo bokštelį montuojamos 25 mm ar 30 mm patrankos. Pasirinkus kitų gamintojų bokštelį, vėl reikėtų atlikti tuos pačius derinimo veiksmus, kurie galėtų užsitęsti. Pastebėtina, kad kitų gamintojų bokšteliuose, kuriuose montuojami 12,7 mm kulkosvaidžiai, retai montuojamos prieštankinės sistemos.
Tikėtina, kad naujoji PKM „Vilkas“ versija su 12,7 mm kulkosvaidžiu būtų pigesnė, tačiau tai nebūtų esminė suma, vertinant bendrą PKM įsigijimo kainą (apie 5 milijonus eurų). Vertinant per kaštų ir naudos perspektyvą, pigesnės konfigūracijos PKM su mažesne ugnies galia bei trumpesniu šūvio nuotoliu pasirinkimas, manytina, neatrodo optimalus pasirinkimas.
