Neseniai Kauno technologijos universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai atlikę tyrimą nustatė, jog pasisakymų bei debatų Seimo salėje gerokai sumažėjo. Ir tai natūraliai verčia mokslininkus daryti išvadą, jog mažėja pačios politikos, o ją keičią biurokratinis veikimo modelis.
Ieškant atsakymo, kodėl taip vyksta, pirmiausia atkreiptinas dėmesys į faktą, jog vadovaujantis statistiniais duomenimis, kiekvienas Seimas vis muša rekordus pagal priimamų teisės aktų ir įstatymų skaičių.
Net ir pastaroji Seimo pavasario sesija su 364 priimtais įstatymais bus sumušusi visų laikų rekordus. Ir galima įtikinėti, jog dalis tų įstatymų viso labo pataisos, tačiau tokie tempai tikrai neleidžia užtikrinti kokybės, kas ir sukuria prielaidas vos po kelių sesijų grįžti prie to paties įstatymo korekcijų. O toks tempas ir tegali būti užtikrintas, jei pernelyg ilgai niekas nedebatuos ir iš esmės neužsiims politika tikrąja to žodžio prasme.
Juk ne paslaptis, kad daugiausia socialiniuose tinkluose savo viešiesiems ryšiams laiko skiriantys ir garsiausiai Seimo salėje rėkiantys, neretai yra ir tie, kurių dalyvavimas balsuojant už svarstomus dokumentus yra vienas žemiausių.
Kitas svarbus aspektas, jog keičiasi pati Seimo narių veikimo logika. Ir politiką bei jos turinį keičia elementariausi viešieji ryšiai. Jei politikui viešieji ryšiai tampa prioritetu, nes tiesiog ir rinkėjai į turinį nelabai linkę gilintis, tai ir politikas neeikvos laiko tam, ką iš tikrųjų ir turėtume vadinti politika.
Ir faktas, jog ne biudžeto ar kitų sudėtingų projektų svarstymai sulaukia daugiausia debatų, bet visi draskosi tada, kai klausimai yra paprasti, kur viskas juoda arba balta ir kur labai aiškios rinkėjų nuotaikos, kur lengva žaisti emocijomis. Juk ne paslaptis, kad daugiausia socialiniuose tinkluose savo viešiesiems ryšiams laiko skiriantys ir garsiausiai Seimo salėje rėkiantys, neretai yra ir tie, kurių dalyvavimas balsuojant už svarstomus dokumentus yra vienas žemiausių.
Ir tie viešieji ryšiai neretai pasiekia tokias žemumas, kad matome politikus net nesuvokiančius iki kokio absurdo jie nueina. Štai viena politikė gavusi laišką, jog gal reikėtų patikrinti Seime narkotikų vartojimą, nes kai kurie elgiasi neadekvačiai, taip uoliai ėmėsi tai vykdyti ir padarė viešųjų ryšių akciją, jog net nesuprato, jog iš esmės pasiuntė žinią, jog nesuvokia savo pareigų. Gal ir gražiai skamba pareiškimai, jog piliečių prašymas bus įvykdytas, tačiau ar politikai jau nepropaguoja jokio kritinio vertinimo? Ar politikai išrinkti tam, jog savo laiką skirtų ne rimtai politikai, o tokiems absurdams? Deja, bet kai kuriems būtent tai ir yra politika. Nors su politika tai neturi nieko bendro.
Ir dar vienas pastarąją pavasario sesiją aiškus šablonas, jog politikai nesiekia ugdyti ir šviesti rinkėjų. Jie nesiekia gauti rinkėjų palaikymą kalbėdami apie politikos turinį. Panašu, jog kai kurių supratimu žodinis smurtas, kuris mažai kuo skiriasi nuo fizinio, yra tai, kas jiems kurs „mačo“ įvaizdį, kuris atneš daug daugiau dividendų nei kažkoks rimtas politikos turinys. Ir tai yra palaikoma visais lygmenimis. Politikai tokiais savo kitus žeminančiais pasisakymais net didžiuojasi, su džiugesiu dalijasi socialiniuose tinkluose. Ir tai, kad šių politikų partijos tam yra faktiškai uždegusios žalią šviesą, nes jokių pasmerkimų, svarstymų partijų viduje nėra, rodo, jog, deja, bet noras, kad į Seimo posėdžius grįžtų politika, gali likti tik noru. Nes, panašu, jog tokie norai ir nemažos dalies rinkėjų.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
