Jau kurį laiką tęsiasi opozicijos boikotas. Boikotas prasidėjo po to, kai opozicija, norėdama nuversti žemės ūkio ministrą, sumanipuliavo galimybe paimti pertrauką ir gavo valdančiųjų atsakomąją manipuliaciją – neeilinį posėdį.
Ar tai buvo išmintinga? Tikrai ne. Taip saugoti ministrą nebuvo jokios prasmės. Kaip ir buvo absurdiška sudaryti pirmininkavimo posėdžiams grafiką be opozicijos atstovų.
Bet šiandien boikoto priežastis pasikeitė ir tai boikotas dėl to, jog opozicijos norimų sprendimų valdantieji nepriima. Turbūt tuoj mus opozicija įtikinės, jog visame pasaulyje tai parlamentai dirba taip, jog valdantieji priima tai, ko nori opozicija. Tiesiog kažkas sunkiai suvokiamo.
Ir matome reikalavimus didinti išmokas, mažinti akcizus ir PVM maistui, nukelti reformas. Taip, situacija yra labai rimta. Bet ar matėme šių siūlymų ekspertinį vertinimą? Deja, siūlymų nelydi rimta analizė, pagrindimas, įvertinimas, kiek tai kainuos. Ir neteko matyti, kad kas iš politikų tokia informacija dalintųsi.
Tik kam kalbėti apie idėjas ir visuomenei transliuoti, pavyzdžiui, opozicijos posėdžius, jog galėtume viską išgirsti iš pirmų lūpų? Juk svarbiau Kovo 11-osios salėje tiesiog pasidaryti asmenukes. O gal transliuoti nereikia, jog nematytume su tautiniais kostiumais tiesiog salėje miegančių politikių?
Tik kam kalbėti apie idėjas ir visuomenei transliuoti, pavyzdžiui, opozicijos posėdžius, jog galėtume viską išgirsti iš pirmų lūpų? Juk svarbiau Kovo 11-osios salėje tiesiog pasidaryti asmenukes. O gal transliuoti nereikia, jog nematytume su tautiniais kostiumais tiesiog salėje miegančių politikių?
Opozicija kartoja, jog yra negirdima. Seimo pirmininkė pateikia šios kadencijos 1,5 metų statistiką, kuri rodo, jog opozicijos iniciatyva užregistruoti 357 įstatymų projektai, 146 Seimas pritarė po pateikimo, priimti 34. Deja, 2016-2020 metų kadencijos duomenų rasti neįmanoma. Tačiau 2012-2016 m. kadencijos turima statistika rodo, jog Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio, Drąsos kelio frakcijos ir mišri grupė kartu pateikė 1642 projektus, iš kurių priimti buvo 55. Dabar iš 357 priimti 34.
Ar pavyko rasti nors kur nors opozicijos argumentus dėl šios statistikos? Tomas Tomilinas rašo: „Seimo pirmininkė viešame laiške giriasi, kad opozicijai leista pateikti šimtus įstatymų projektų, tačiau kur kas svarbesnė tema yra kitos stadijos.“ Bet tai nėra argumentas, nes jis niekaip nepagrindžiamas faktais ir statistiniais duomenimis. O jau buvo sužibusi viltis, jog pagaliau kas nors ims ir rimtai atsikirs valdantiesiems.
Ar pavyko rasti opozicijos argumentus vienoje vietoje, kurie pagrįstų nesiskaitymą su ja? Perkračius politikų socialinius tinklus, partijų puslapius, straipsnius, niekaip neina sudėlioti visko į aiškų paveikslą. Užtat emocijų, epitetų, nesibaigiančio kalbėjimo apie skaldymą, partnerystės įstatymą, narkotikų dekriminalizavimą ir tiesiog nesirūpinimą žmonėmis apstu. Bet tai skirtingos skirtingų partijų pažiūros, kas yra visiškai normalu. O kur bendras argumentuotas opozicijos boikoto pagrindimas?
Opozicija valdančiųjų klaidas, kurių tikrai yra, turėtų šaltai sudėlioti ir taip parodyti, jog mes turime ką pasiūlyti, mokame argumentuoti. Todėl būtų gerai, jog opozicija pradėtų oponuoti, nes boikotuoti daug proto nereikia, kaip ir taškytis svetimais pinigais. O realus oponavimas, koks ir turėtų būti demokratiniame parlamente, atneštų daug daugiau naudos nei šis boikotas.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
