Užsitęsęs pavasaris šiais metais nuskriaudė. Kai aplinkui įtampos perteklius, bent jau laiku atkeliavusi šiluma galėjo tapti ta nedidele emocine paspirtimi. Šiltame ore gyvenimas paprastesnis. Nusipelnėme bent tokio palepinimo, o jo nebuvo, todėl įsijungus vasaros dienų skaitikliui dalis visuomenės jaučiasi tarsi apvogta. Dabar bijoma, kad kažkas kėsinasi nukosėti ir vasarą.
Kaip meteorologas, esu įpratęs girdėti nusiskundimus prastais orais, bet šiais metais jie ypač verksmingi. Kur dingo šiluma? Kada bus normalios prognozės? Ir, galų gale, kur ta žadėta klimato kaita? Jau išsunkta frazė „nepainiokime klimato su orais“, gal ir argumentas, tik jis vis tiek nešildo.
Žvelgiant iš meteorologinių procesų pusės, atskiro sezono orai savo prigimtimi yra atsitiktiniai. Ilgalaikes orų anomalijas vairuoja didelio masto troposferos bangos, o jų padėtis, maždaug nuo balandžio pradžios, ir buvo mums nepalanki. Virš Vidurio ir Rytų Europos įsitvirtino aukštuminės bangos slėnis ir į jį beveik nuolat tekėjo šaltas arktinis oras.
Aišku, tokiais terminais kaip „didelio masto troposferos bangos“ per daug nepasisklaidysi. Skamba per sudėtingai, gal net išsišokėliškai. Juolab, kad ir tradiciniai sinoptinių darinių pavadinimai, „ciklonas“ ar „anticiklonas“ dažną erzina: „Duok mums gerus orus, o kaip jau jie iki mūsų ateis tai ne mano reikalas“.
Balandis buvo 1,5 laipsnio vėsesnis už standartinę klimato normą, o ką tik pasibaigusi gegužė išvis viena šalčiausių šiame amžiuje. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba skelbia: Vilniuje buvo 2,1, o Klaipėdoje 1,6 laipsnio šalčiau nei įprasta.
Atmintis apie orus trumpa. Porą mėnesių gyvenimo ledaunėje lyg ir paneigia visą šilumą, kurios bendrai paėmus gauname vis daugiau ir daugiau. Šiek tiek atsitraukus ir pažiūrėjus į šiuos metus kaip visumą, matome, kad vis tik nebuvo taip drastiškai vėsu.
Sausis pasitaikė 2,7, vasaris net 3,7 laipsnio šiltesnis už standartinę klimato normą. Kovas šį rodiklį viršijo nors ir nedaug, tik 0,6 laipsnio, tačiau buvo sausiausias nuo meteorologinių stebėjimų pradžios. Tad bendras 2022-ųjų šilumos balansas vis dar ryškiai teigiamas ir šių metų šaltais pavadinti niekaip neišeina.
Išgyvenimai, kad vėsu, labai žmogiški, tik tapę pertekliniais jie skamba kaip maištas prieš Lietuvos klimatą. Nuo vaikystės girdėjau su pasididžiavimu sakant – turime keturis metų laikus ir jų teikiama įvairovė yra privalumas, o ne stoka. Dabar sezoniškumas sutrikdytas, bet jokie keli vėsūs mėnesiai nepaneigia nuolatinio šiltėjimo fakto.
Paskutinius trejus metus birželiai buvo rekordiniai. Visi trys iš eilės yra šilčiausi birželio mėnesiai Lietuvos klimato istorijoje. Tikri šilumos sunkiasvoriai. Tai nereiškia, kad pirmas metų vasaros mėnuo ir dabar papildys šią įspūdingą seką, bet ilgalaikės prognozės rodo, jog grįšime bent jau prie normos.
Lyginant su pastarųjų metų karščiais ji nėra labai įstabi, vidutinė birželio mėnesio temperatūra siekia 15,9 laipsnio, tačiau tai jau yra vasara ir apie šaltį netrukus galėsime pamiršti.
Tokių epizodų, kai bendrame šiltėjimo fone kurį laiką bus šalčiau, pasitaikys ir ateityje. Taip mūsų platumoje veikia atmosfera. Kaip ir šį kartą, kaltos ir vėl bus didelio masto troposferos bangos.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
