Klimato kaita yra varginančiai lėtas procesas. Naujienų apie ją tenka klausytis nuolat, tačiau iš pažiūros nieko nevyksta. Priešingai, išjungus šildymą, namuose šalta, o žaliasis pavasaris šiais metais gana vangus ir vėlyvas.
Dalį visuomenės, taip pat ir dalį žiniasklaidos atstovų, vargina suvokimas, kad šia tema jau kalbama keletą dešimtmečių ir galo nematyti. Tarsi lauktume Godo, kuris užstrigo užkulisiuose ir scenoje niekaip nesiryžta pasirodyti.
Anot mokslininkų, klimatas keičiasi beprecedenčiu greičiu. Anot realią padėtį daug geriau išmanančių komentatorių, kalbomis apie klimatą turėtume nustoti teršti eterį, nes problemų pasaulyje ir taip užtenka.
Mokslui greitis yra tiksliai pamatuojamas sistemos pokytis per laiko vienetą, tuo metu kasdienybėje ir žmogaus sąmonėje tai labai subjektyvus matas. Nuo pat Žemės atsiradimo klimatas lėtai šildavo ar šaldavo, daugiausia dėl planetos orbitos ištęstumo aplink Saulę ar planetos ašies judesių. Staigesnius klimato pokyčius sukeldavo suaktyvėjęs vulkanizmas, stambesnio asteroido įsirėžimas ar kitokios didelio masto gamtos katastrofos. Žemės orbitos formos pokyčiai, ašies polinkis bei precesija turi 100 tūkst., 41 tūkst. ir 26 tūkst. metų ciklus, kurie sustiprindami ar susilpnindami vienas kito poveikį sukelia ledynmečius.
Pavargusiems nuo klimato kaitos temos teks nusivilti. Tebesame pradinėje jos stadijoje ir viskas dar prieš akis.
Tai nėra tas greitis, kurį galime matuoti savo patirtimi. Tokių klimato pokyčių per gyvenimą žmogus apskirtai nepajaustų. Tuo metu iškastinio kuro deginimo sustiprintas šiltnamio efektas lemia visai kitokį klimato kaitos tempą.
Pokario kartos patirtos žiemos šiuolaikiniam jaunimui gali atrodyti kaip istorijos iš šiaurės tautų pasakų. Dabartiniai keturiasdešimtmečiai augo visai kitokiomis klimato sąlygomis, nei auga jų vaikai. Per šimtmetį vidutinė temperatūra Lietuvoje pakilo dviem laipsniais, o vien per paskutinius dešimt metų mūsų standartinė oro temperatūros klimato norma išaugo pusę laipsnio (pakilo nuo 6,9 laipsnio iki 7,4 laipsnių).
Kai mokslininkai sako, kad dabartinis klimato kitimo greitis yra beprecedentis, jie tą ir turi omenyje. Planetos klimato sistemai tokie pokyčiai nebūdingi. Nuo to laiko, kuomet buvo nutarta stabdyti visuotinį atšilimą, tai yra per paskutinius trisdešimt metų, išmetėme į atmosferą maždaug tiek pat anglies dvideginio, kiek prieš tai nuo pat industrinės revoliucijos pradžios. Dabartinis anglies dvideginio kiekis ore yra didžiausias nei buvo kada nors per paskutinius 800 tūkst. metų, o tai reiškia dar labiau didėsiantį visuotinio atšilimo greitį.
Pavargusiems nuo klimato kaitos temos teks nusivilti. Tebesame pradinėje jos stadijoje ir viskas dar prieš akis. Jei sulygintume pasibaigusios pandemijos ir klimato krizės laiko skales, dabar dar nė nepasiekėme pirmojo karantino. Laukia vis karštesni dešimtmečiai. Neplanuotai įsivėlusi į klimato sistemos trikdymą žmonija užsirovė ant savo flegmatiškumu erzinančio priešo. Didžiulis klimato kaitos greitis yra toks lėtas, kad bus aptarinėjamas ir po trisdešimties, ir penkiasdešimties metų.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
