Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė praėjusią savaitę interviu LRT RADIJUI pareiškė, kad dabar, ypač Europoje, dominuoja baimė ir krūpčiojimas. Buvusi šalies vadovė sako, kad priimti šeštąjį sankcijų paketą ir tiekti sunkiąją ginkluotę Ukrainai delsiama iš baimės Putinui.
Tačiau aš paklausiu provokuojamai: ar tikrai Europa bijo tik Rusijos, ar ir morališkai kasdien vis labiau stiprėjančios Ukrainos?
Tokį klausimą kelti skatina akivaizdus senosios Europos lyderių cinizmas ir dviveidystė. Nors Ukraina jau buvo apsidžiaugusi gausianti modernią ginkluotę ir gegužės pabaigoje galėsianti imtis atsikovoti teritorijas, o po to ir įstoti į Europos Sąjungą, kol kas ji nesulaukia nei pakankamai ginklų, kad įveiktų Rusiją, nei konkretaus plano, kad nugalėjusi didžiausią Europos priešą, gaus tai, ko seniai nusipelnė – pilnavertę narystę Europos Bendrijoje.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas Ukrainai vietoj pergalės kare ir Europos Sąjungos jau bando įbrukti šlykštų surogatą – B lygos „Europos politinę bendruomenę“. Dar daugiau. Kartu su Italijos premjeru Mario Draghi Prancūzijos lyderis imasi kurti planus, pagal kuriuos Ukraina turėtų atsisakyti aštuonerius metus krauju ginamos teritorijos.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas rūpinasi, kad Rusija nelaimėtų karo, bet nesako padarysiantis viską, kad jį laimėtų Ukraina. Ir daro kur kas mažiau nei galėtų.
„Nieko apie Ukrainą be Ukrainos“, – viešai kalba Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas. Tačiau CNN duomenimis, Amerika su Jungtinės Karalystės ir Europos lyderiais jau kurį laiką derina taikos planą Ukrainai. Pripažįstama, kad tuose susitikimuose aptarinėjamas ir miuncheniškas Italijos siūlymas Ukrainai atsisakyti savo žemių.
Atrodo, senoji Europa dabar turėtų siekti vieno tikslo – ukrainiečių rankomis įveikti didžiausią grėsmę taikai mūsų žemyne keliančią kaimynę, kad ji nebekeltų baimės patiems. Tai kodėl trypčiojama tarsi tyčia stengiantis ne kuo greičiau nugalėti Rusiją, o sekinant pačią Ukrainą?
Ar tik ne todėl, kad didžiausiai Europos valstybei Ukrainai laimėjus karą, išsipildytų garsusis šūkis: „Viskas bus Ukraina“, o Prancūzija su Vokietija prarastų savo milžinišką įtaką Europos Sąjungoje ir pasaulyje?
Požymių, kad tai gali nutikti, jau dabar yra. Reikšmingiausius sprendimus dėl Ukrainos Bendrijoje siūlo ne didžiosios valstybės, o Lenkijos, Baltijos valstybių, Čekijos ir Slovakijos blokas. Kartu su Ukraina šios šalys Europos Sąjungoje įgautų tokią galią, kad senoji Europa galėtų eiti pensijon.
Naujoje pokario Europoje viskas būtų Ukraina. Galios svertai atsirastų rankose tų, kurie laisvę iškovojo krauju ir kurie niekada degalų kainomis nesirūpins labiau nei okupaciją, prievartą ir tremtį kenčiančiais žmonėmis. Tų, kurie nebijo Rusijos, nes jau yra ją nugalėję. Tų, kurie jokios valstybės nelaiko lengvai dalomu daiktu, nes patys yra buvę padalinti.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
