Kas trečias Lietuvos gyventojas tiki koronaviruso sąmokslo teorijomis ir tas pats kas trečias tebegyvena nostalgija sovietmečiui, atskleidė naujausias Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorės Ainės Ramonaitės pristatytas tyrimas.
Tai verčia suklusti. Gal ne taip smarkiai tuomet suklydo profesorius Vytautas Landsbergis Sausio 13-osios minėjimą švilpimu užgožusius protestuotojus karštai pavadinęs Jedinstvo? Ypač, jei jie, užuot atsiprašę už sugadintą valstybės šventę, aistringai rengiasi prašvilpti dar dvi nepriklausomybės dienas?
Tačiau A. Ramonaitė kviečia nevadinti daiktų tikraisiais vardais ir siūlo dar pabandyti su švilpikais kažkaip susitarti. Pripažinti juos patyrus traumą, kai griuvo Sovietų Sąjunga, ir bandyti ją gydyti praėjus trečdaliui amžiaus?

Kalbėtis taip, kaip NATO ir Amerika kalbasi su prie Ukrainos sienos švilpaujančiu, politinius oponentus nuodijančiu Vladimiru Putinu?
Nei V. Putinas, nei lietuviški švilpikai nenori nieko girdėti. Jie nori rėkti vieni ir mojuoti kumščiais.
Štai V. Putinas Vakarams kaip kokį švilpikų plakatą ką tik iškėlė „NATO lauk“ ultimatumą. Ir su juo apie tai savaičių savaites kažkaip kalbamasi. Nors dar Tarpvalstybinių santykių sutartimi su Lietuva Rusija 1991-ųjų liepą pripažino ne tik Lietuvos aneksiją, bet ir mūsų „teisę savarankiškai įgyvendinti suverenitetą gynybos ir saugumo srityje (...), taip pat ir per kolektyvinio saugumo sistemas“. Išvertus paprastai – per NATO.
Tai kodėl mes šios sutarties Rusijai neprimename? Kodėl išvis leidžiamės į kalbas primetamais klausimais, kurie jau seniai išspręsti tarptautiniais susitarimais? Pataikaujame?
Tuo pat metu, lyg tyčia, atsiskleidžia ir mūsų vietiniai švilpikai. Jie jau nesislepia kovojantys visai ne prieš galimybių pasą ar pandeminius suvaržymus, o siekiantys nuversti teisėtai išrinktą valdžią nelaukiant rinkimų. Ir feikinių parašų ritinius demonstratyviai jie nešioja prezidentui, užuot parengę oficialią peticiją, kurią Seimas galėtų tvarkingai demokratiškai išnagrinėti.

Tai nebėra jokia paslaptis. Jie nori ne didesnių pilietinių galių ir ne politinio atstovavimo per kokią, kad ir naują maršo partiją, o tik sąmyšio ir pykčio sužadintos sovietinės nostalgijos. „Seimą lauk“ nėra jokia tema pokalbiui, tai ultimatumas.
Kitiems ir to per maža. „Naikinti visus Seimo narius“, – siūlo vienas oficialioje Šeimų sąjūdžio grupėje „Telegram“ kanale. Ir lieka neužblokuotas, nors kiti, vos kiek paabejoję, kad ūbauti Sausio 13-ąją buvo perdėm antivalstybiška, tuoj pat išmetami.
Tiek tos švilpikų demokratijos, už kurią jie sakėsi kovojantys. Tik putino dūdos, per kurias ir valstybę galima prašvilpti.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ








