Šaltis ir sniegas šiaurės pusrutulyje istoriškai tiek įprasti, kad priešingas jiems būvis nusipelnė graikiško žodžio „exōtikos“, kuris reiškia kažką svetimo. Egzotiškais kraštais paprastai vadinamos pietų šalys, o pats žodis „egzotika“ vartojamas kaip sinonimas tam, kas neįprasta, reta ar keista.
Visuotinis atšilimas ilgainiui gali apversti šios sąvokos reikšmę. Klimatas formuoja kasdienes veiklas bei tradicijas ir amžiaus pabaigoje įprastos žiemos sporto šakos taps vis rečiau praktikuojamos, taigi vis labiau egzotiškos.
Iš pirmo žvilgsnio atšilimas labiau kenkia vasaros sporto šakoms. Rungtyniauti aukštoje temperatūroje sportininkams tiesiogiai pavojinga, o pasiekti rekordą gerokai sunkiau, jei lauke plius 40. Negalima atmesti, kad vasaros olimpinių žaidynių laikas ilgainiui slinksis į rudenį.
Tačiau žiemos sporto šakos susiduria su tikrai egzistenciniais iššūkiais. Didžiausi skeptikai mano, kad žiemos olimpinės žaidynės ilgainiui apskritai išnyks, kaip su tikrove nesusijusi veikla. Tai gana radikalus požiūris ir apie jį kalbėti dar anksti. Tokios niūrios prognozės šiame amžiuje tikrai neturėtų pasitvirtinti.
Žiemos olimpinės žaidynės egzotika netaps staiga, bet klimato šilimo tempas jau seniai siaurina sniego reikalaujančių sportinių veiklų laikotarpį. Slidinėjimo kurortai skaičiuoja tirpstančią sezono trukmę. Žiemos sportui palankios teritorijos taip pat traukiasi. Ateities istorikai klimato kaitą galės vertinti ne tik pagal klimato stebėjimo duomenis, bet ir pagal žiemos olimpinių žaidynių judėjimą į vis šiauresnes platumas ar didesnį aukštį virš jūros lygio.
Prieš skelbdamas naujas olimpinių žaidynių sostines, Tarptautinis olimpinis komitetas jau dabar turi žiūrėti ne tik į ilgamečius klimato stebėjimo duomenis. Išmintinga būtų konsultuotis su klimato mokslininkais ir labiau atsižvelgti į klimato prognozes. Ten, kur vis dar pakankamai šalta, jau po dešimtmečio šalčio gali nebekakti.
Pavyzdžiui, 2014-ųjų Sočio (Rusija) olimpinės žaidynės, be visų jas lydėjusių skandalų, išsiskyrė kaip iki šiol šilčiausios žiemos olimpinės žaidynės istorijoje. Temperatūra balansavo ant ribos ir kai kurioms sporto šakoms šalčio nepakako. Dėl tyžtančio sniego snieglentininkų pasirodymai buvo dar pavojingesni nei įprastai. Klimato modeliai rodo, kad olimpinės žaidynės Sočyje 2050-aisiais ar 2080-aisiais dėl pasikeitusių klimato sąlygų jau nebegalėtų vykti.
Nebūtina žvelgti taip toli į ateitį. Rūpesčių žiemos sporto entuziastams pakanka ir dabar. Besniegių žiemų serijos Lietuvoje jau seniai mažina vietinio žiemos sporto populiarumą, darosi sunku išlaikyti sporto bazes ir pritraukti jaunų sportininkų.
Kaip žinoma, kintantis klimatas šiaurės pusrutulyje stipriau veikia šaltojo sezono orus. Žiemos šyla labiau nei vasaros, o šiauriau esančiose teritorijose temperatūra kyla sparčiau. Klimatine žiema laikomas laikotarpis, kai pastovi oro temperatūra laikosi žemiau nulio laipsnių Celsijaus. Šiame amžiuje šaltos ir sniegingos žiemos Lietuvoje pasitaikė šešios, o per paskutinius dešimt metų tik dvi – 2012–2013 metų žiemą bei pernykštė.
Paskutinės trejos žiemos olimpinės žaidynės klimato požiūriu buvo parinktos prastai. Panašu, kad lemiamos įtakos turėjo politiniai pasirinkimai, o ne tinkamos žiemos sportui sąlygos.
Kitomis žiemomis sniegingi epizodai, jei tokių pasitaikė, buvo gana trumpi ir netolygūs. Laikotarpis su sniego danga per paskutinius 30 metų Lietuvoje vidutiniškai sutrumpėjo trimis savaitėmis, o dienų, kai turime bent 5 centimetrų storio sniego sluoksnį, sumažėjo trečdaliu. Per artimiausius trisdešimt metų ši tendencija dar sustiprės.
Panašūs pokyčiai vis didesnę įtaką darys ir tradiciškai stiprią žiemos sporto kultūrą turinčioms šalims. Bėgant klimato kaitos dešimtmečiams, su tokiomis tendencijomis kaip Lietuvoje susidurs šiauriniai Skandinavijos šalių regionai, vis didesnė dalis Rusijos ir Kanada. Jeigu arenose besirungiantiems atletams sukurti reikiamas sąlygas nesudėtinga, tai su lauko sporto šakomis daug kebliau. Kol kas gelbsti dirbtinis sniegas, bet ir jis gali būti pagamintas tik tam tikroje temperatūroje, o jo ekologinis pėdsakas darosi vis ryškesnis.
Dirbtinis sniegas olimpinėse žaidynėse pirmą kartą panaudotas 1980-aisiais Leik Plasido (JAV) olimpinėse žaidynėse. Skaičiuojama, kad 95 procentai pasaulio slidinėjimo kurortų dalinai priklauso nuo dirbtinio sniego ir tik dėl jo gali teikti tinkamas paslaugas ar pailginti sezoną. Sniegas gali būti sukurtas ir esant teigiamai temperatūrai. Jei aplinkos oras pakankamai sausas, sniegą galima pagaminti net tada, kai oro temperatūra siekia kelis laipsnius šilumos.
Tuomet sniego gamybai naudojami dirbtiniai priedai, tačiau nupilti didžiulius kalnų šlaitus ar ištisas lygumų slidinėjimo trasas nenatūraliomis cheminėmis medžiagomis prisotintos masės nėra labai tvaru. Aplinkosaugos organizacijų kritika pagrįsta ir neišvengiama.
Kai kurios slidinėjimo vietovės susiduria ne su neigiamos temperatūros problema, o su tuo, kad kalnuose sudėtinga gauti vandens, būtino sniegui gaminti. Susidūrus su tokia situacija renginio išlaidos dirbtiniam sniegui gali gerokai išaugti, o tai išpučia visą olimpinių žaidynių kainą ir didina taršą. Šių metų Pekino olimpinėse žaidynėse naudojamas vien dirbtinis sniegas. Nors šalčio ir žvarbos žaidynių pradžioje buvo net per daug, sniegą teko pasigaminti. Tam sunaudota beveik ketvirtis milijono kubinių metrų vandens ir didžiuliai energijos resursai.
Energijos švaistymas tampa nepriimtinas daugeliui šalių ir jų piliečių. Bręstančios klimato krizės akivaizdoje toks elgesys laikomas tiesiog neetišku. Tvarumo paieškų laikais didžiulių sporto renginių paliekamos tonos fizinių šiukšlių ir nematoma kelionių tarša šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis didina įtampą tarp ekologinės pasaulėžiūros ir profesionalaus sporto.
Nors per pandemiją daug sporto renginių vyksta be žiūrovų, švaistymo pavyzdžių olimpinių žaidynių istorijoje pakako ir be to. Apie tai primena apleisti ir nebenaudojami seniau vykusių žaidynių statiniai. Dalis jų niekada nebus atgaivinti ir panaudoti antrą sykį. Žiema iš tų vietovių tiesiog pasitraukė.
Paskutinės trejos žiemos olimpinės žaidynės klimato požiūriu buvo parinktos prastai. Panašu, kad lemiamos įtakos turėjo politiniai pasirinkimai, o ne tinkamos žiemos sportui sąlygos. Dabar vykstančiose Pekino olimpinėse žaidynėse pirmą kartą istorijoje naudojamas vien tik dirbtinis sniegas.
Pjongčango (Pietų Korėja) žaidynėse 2018-aisiais jis sudarė apie 90, Sočyje – apie 80 procentų viso sniego. Augant ekologiniams standartams, ateities olimpinės žaidynės turės keistis. Iš dalies dėl to, kad bus priverstos mažinti poveikį klimatui, ir dėl to, kad kintantis klimatas jas vis labiau ribos.
