Kaip visuomeninė žiniasklaida galėtų reaguoti į sparčiai besikeičiančią aplinką ir kaip turėtų konsoliduoti, stiprinti solidarumą ir užsitikrinti pasitikėjimą labiau nei bet kada susiskaldžiusioje visuomenėje? Fragmentuota informacinė aplinka, politinis spaudimas, stiprėjantis priešiškumas žiniasklaidai ir netgi išpuoliai prieš žurnalistus – tokia yra naujoji realybė, kurioje priversti veikti visuomeniniai transliuotojai.
Pateikiame LRT generalinės direktorės Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės tekstą, kaip Lietuvos visuomeninis transliuotojas reaguoja į kylančius iššūkius ir ko iš jų pasimokė. Šis tekstas parengtas pranešimo, skaityto „Baltic Center for Media Excellence”, Talino universiteto ir Estijos visuomeninio transliuotojo surengtoje konferencijoje, pagrindu.
Išgyvenome dar vienus COVID-19 paženklintus metus. Pandemijos akivaizdoje, tapome ne vieno socialinio solidarumo pavyzdžio liudininkais, tačiau pandemija taip pat dažnai buvo siejama su socialine įtampa ir stiprėjančiomis priešiškumo žiniasklaidai nuotaikomis.
Protestus prieš vakcinaciją įvairiose Europos šalyse neretai lydėjo išpuoliai prieš žurnalistus. Tačiau ši priešiškumo žiniasklaidai banga neatsirito kartu su COVID-19. Lietuvoje vakcinacijos priešininkai ir radikalai reikalavo LRT eterio dar gerokai prieš pandemiją. Mitingai prie LRT pastato jau seniai buvo tapę priemone sulaukti politinio dėmesio. Taip pat pastaraisiais metais LRT patyrė beprecedentį politinį spaudimą iš buvusių valdančiųjų.
Pasaulinė sveikatos krizė tik dar labiau išryškino visa griaunančias tendencijas ir giliai įsišaknijusias problemas.
Politiniai veikėjai – vienas iš pagrindinių manipuliavimo šaltinių
Šiandien manipuliacijos viešąja nuomone yra tapusios pagrindiniu visuomenės skaldymo ir poliarizacijos katalizatoriumi. Pagrindiniai jų talkininkai – interesų grupės, autoritariniai režimai ir diktatūros. Bet ne mažiau prie to prisideda ir demokratinių valstybių politikai.
Tyrimai rodo, kad vyriausybės, politinės partijos ir politikai yra vieni aktyviausių skaitmeninės propagandos ir dezinformacijos kūrėjų. 2020 m. daugiau nei 80 šalių Oksfordo interneto instituto atlikta apklausa parodė, kad dezinformacijos esama 93 procentuose politinės komunikacijos, o socialiniai tinklai visose tirtose šalyse naudojami modeliuojamai dezinformacijai apie politiką skleisti.
Situacija Lietuvoje patvirtina tyrimo išvadas. Aplenkdamos žiniasklaidos priemones politinės jėgos gali fabrikuoti žinias ir skleisti melą, mobilizuotis, kurstyti nepasitenkinimą socialiniuose tinkluose ir kitais kanalais. Buvusi valdančioji Valstiečių ir žaliųjų sąjunga savo rinkimų kampaniją ir apskritai politinę komunikaciją iš dalies grindė sąmokslo teorijomis apie LRT.
Dėl to kyla bendras nepasitikėjimas visais tradiciniais informacijos šaltiniais. Žiniasklaida tampa vis labiau pažeidžiama, o pasitikėjimas ja Lietuvoje nusirito į rekordines žemumas.
Anksčiau LRT buvo pagrindinis populistų ir marginalių veikėjų atakų taikinys, o dabar visi pagrindiniai žiniasklaidos kanalai yra suvokiami kaip priešai. Žurnalistai patiria tiek internetinį, tiek fizinį priekabiavimą. Šiandien Lietuvos žurnalistams dirbant viešumoje taip pat kartais tenka nusiimti skiriamuosius ženklus. Tai, kas jau kelerius metus vyksta Prancūzijoje ir Olandijoje, kur visuomeninių kanalų žurnalistai patiria agresyvias atakas, pasiekė ir Lietuvą.
Visuomeninis transliuotojas – pagrindinis kokybiškos žurnalistikos standartų kūrėjas
Tokioje sudėtingoje aplinkoje visai žiniasklaidai, o ypač visuomeniniam transliuotojui, labai svarbu užtikrinti principingumą, kuo didesnį skaidrumą ir kuo glaudesnį ryšį su savo auditorija. Ir pasiūlyti prasmingiausią turinį. Šiuo požiūriu LRT žengė didelį žingsnį į priekį.
LRT yra vienintelė žiniasklaidos grupė Lietuvoje, transliuojanti žinias visą parą. LRT turi daugiausiai žurnalistų, taip pat reporterių Lietuvos regionuose ir plačiausią bendradarbių tinklą visame pasaulyje – nuo Latvijos iki Pietų Afrikos Respublikos. Suprasdama, kad reikia ir toliau stiprinti ryšį su savo auditorija, įsiklausyti į įvairias nuomones ir į jas reaguoti, LRT neseniai iniciavo naują rubriką LRT GIRDI, kurioje analizuojamos aktualios socialinės problemos.
Anksčiau LRT buvo pagrindinis populistų ir marginalių veikėjų atakų taikinys, o dabar visi pagrindiniai žiniasklaidos kanalai yra suvokiami kaip priešai. Žurnalistai patiria tiek internetinį, tiek fizinį priekabiavimą.
LRT yra sukūrusi specialią platformą užsienyje gyvenančiai lietuvių diasporai LRT LITUANICA ir yra vienintelis žiniasklaidos kanalas, siūlantis tiek daug turinio tautinėms bendrijoms bei pritaikantis tiek daug laidų specialių poreikių turintiems žmonėms.
LRT yra įsitraukęs į sprendimų žurnalistikos žanrą, atlieka svarbų vaidmenį tikrinant bei atskleidžiant dezinformaciją ir didinat medijų raštingumą. Šiuo metu kartu su partneriais iš „Deutsche Welle“ ir Baltijos žiniasklaidos meistriškumo centro (Baltic Center for Media Excellence) socialiniame tinkle „TikTok“ įvykdėme jaunesniajai auditorijai skirtą informacijos saugos projektą. LRT žurnalistiniai tyrimai atskleidė ne vieną problemą ir paskatino valdžios institucijas į jas reaguoti.
Mūsų misija yra telkti ir stiprinti mūsų visuomenės solidarumą ir vienybę. Lietuvos visuomeninis transliuotojas ne kartą įrodė savo unikalų gebėjimą ir vaidmenį telkiant šalies visuomenę svarbioms iniciatyvoms – ar tai būtų istorinio Baltijos kelio paminėjimas, Baltarusijos žmones palaikanti Laisvės kelio iniciatyva, ar solidarumo akcija COVID-19 akivaizdoje.
LRT yra vienintelė žiniasklaidos grupė Lietuvoje, transliuojanti žinias visą parą. LRT turi daugiausiai žurnalistų, taip pat reporterių Lietuvos regionuose ir plačiausią bendradarbių tinklą visame pasaulyje – nuo Latvijos iki Pietų Afrikos Respublikos.
Istoriškai taip susiklostė, kad visuomeniniai transliuotojai laikosi aukščiausių etikos standartų ir yra atidžiai stebimi visuomenės – šioje srityje pastaraisiais metais LRT taip pat padarė pažangą, sukurdama ir taikydama žurnalistų etikos kodeksą, nuosekliai apmokydama savo gausų žurnalistų būrį etikos ir teisiniais klausimais. Aukštas pasitikėjimo lygis ne tik įpareigoja visuomeninį transliuotoją laikytis jiems taikomų standartų, bet ir leidžia kilstelėti visos šalies žiniasklaidos lygį. Tai ypač aktualu mažesnėse žiniasklaidos rinkose ir jaunose demokratijose, kur visuomeninis transliuotojas yra pagrindinis kokybiškos žurnalistikos standartų kūrėjas. Tokioje aplinkoje ypač svarbu užtikrinti tinkamą visuomeninis transliuotojo funkcionavimą ir stabilų finansavimą.
Atsižvelgdami į iššūkių pobūdį ir visuomeninio transliuotojo įtaką, turime toliau stiprinti savo indėlį į demokratiją, vadovaudamiesi šiais pagrindiniais principais: atskleisti, paaiškinti, šviesti.
Vyriausybės turi apsaugoti nepriklausomą žiniasklaidą ir skirti dėmesio žurnalistų saugumui
LRT turi ir toliau diskredituoti dezinformaciją ir melagienas, atskleisdama ne tik melagingas žinias, bet ir jų šaltinius, interesus ir sklaidos būdus. Parodyti, kaip piktnaudžiaujama viešąja erdve ir ką ten veikia skaitmeniniai troliai bei politiniai veikėjai.
Labai svarbu aiškinti auditorijai ir ją šviesti, stiprinti žmonių kritinį mąstymą, gebėjimą atpažinti manipuliacijas ir priimti pagrįstus sprendimus.
Istoriškai taip susiklostė, kad visuomeniniai transliuotojai laikosi aukščiausių etikos standartų ir yra atidžiai stebimi visuomenės – šioje srityje pastaraisiais metais LRT taip pat padarė pažangą, sukurdama ir taikydama žurnalistų etikos kodeksą, nuosekliai apmokydama savo gausų žurnalistų būrį etikos ir teisiniais klausimais.
Visuomeninė žiniasklaida privalo investuoti į tiriamosios žurnalistikos stiprinimą, kad iš galingųjų būtų pareikalauta atsakomybės. Tai padės užtikrinti didesnį skaidrumą ir sustiprins visuomenės pasitikėjimą demokratija ir žiniasklaida.
Šios pastangos neturi būti vienakryptės: siekdamos apsaugoti demokratiją ir sustiprinti visuomenės atsparumą, vyriausybės turi dėti visas pastangas, kad tinkamai praneštų apie savo sprendimus, apsaugotų nepriklausomą žiniasklaidą ir užtikrintų žurnalistų saugumą.
Vyriausybių pareiga per tvarų ir pakankamą finansavimą sudaryti sąlygas visuomeninių transliuotojų nepriklausomumui, konkurencingumui ir indėliui informuojant visuomenę.
Stiprus, patikimas ir laisvas visuomeninis transliuotojas yra svarbus visiems – žiniasklaidai, visuomenei ir demokratijai.
