Nuomonės

2021.09.22 08:25

Rytis Satkauskas. Lietuva prieš šimtą metų ir dabar

Rytis Satkauskas, apžvalgininkas, LRT.lt2021.09.22 08:25

Atkurtai Lietuvai – 100. Taip, šiandien, 2021 m. rugsėjo 22 d., neramiais 2021 m. turime švęsti šią garbingą sukaktį. Prisiminkime, kodėl.

Bet prieš tai apie „kodėl“. Kodėl, o kaipgi! Nežinau, ar būsiu pirmas pastebėjęs, bet klausimas „kodėl“ yra taip įaugęs į mūsų pasaulėžiūrą, kad paskaičiavus musmirių valgymo ir mirčių nuo jų skaičių tūkstančiui gyventojų tikrai galėtume sukurti naują drąsios šalies reklaminį šūkį. Nes jokie skaičiai, svetima patirtis, įtikinėjimai ar antikos išmintis neįtikins mūsų, dar nuo kryžiuočių laikų, kad pasaulis, jei toks tikrai yra už mūsų miško, sukasi, skuba ir šiandien jau nėra toks pat kaip vakar. Nesąmonė.

Toks dinaminis laiko suvokimas iš pagrindų sugriautų mūsų brolio ir sesės Žemaičių ir Lietuvos vidinę darną. Ar jūs galėtumėte gyventi tokiame nesaugiame pasaulyje? Ne. Geriau užkurkim laužą ant kalno. Krikščionybė, raštas? Kodėl? Kur tai matyta! Madagaskaras, sakot? Kodėl, ko ten nemačiau? Kažkaip svarbu tikėti, kad kitas klysta. Kad viskas bus, kaip buvo vakar ir ne kitaip. Kad Peckols nudaigos krikščionis, antraip kam jis ir reikalingas.

Bet pasibeldžia pasaulis ir į lietuvio trobą. Ir neina niekur, kiek tu nebezdėtum. Prieš 100 m. buvo toks dalykas. Buvom tarsi kryžkelėj tada. Atsibudę nuo belsmo staiga susivokėm, kad atgal į lovą grįžti nepavyks. Ne vieni susivokėme, kaip benorėtume taip manyti, visas kaimas kiemus kuopėsi.

Po Paryžiaus taikos konferencijos, skirtos Pirmojo pasaulinio karo pasekmėms išspręsti, Europos politiniame žemėlapyje atsirado naujos valstybės. Vietoje iširusių Rusijos, Austrijos ir Vengrijos imperijų susikūrė Estija, Čekoslovakija, Jugoslavija, Latvija, Lenkija, Suomija, Vengrija ir Lietuva. Versalio taikos sutartimi iš Vokietijos teritorijos prie Baltijos jūros, kurias ši buvo gavusi iš Rusijos Bresto-Litovsko sutartimi, perduotos nepriklausomybę paskelbusioms tautoms.

Versalio sutartimi buvo įsteigta ir Tautų Sąjunga, turėjusi įgyvendinti naują pasaulio taikos viziją. Lietuvoje taika ir stabilumu tuomet nekvepėjo. Reikėjo patiems pasirūpinti savo valstybingumo išsaugojimu. Kariuomenė dar tik buvo kuriama, gynybai skiriamos valstybės lėšos buvo... Pirmasis pasaulinis karas paliko neišspręstus teritorinius konfliktus, etninius nesutarimus, revanšistines nuotaikas ir nepasitikėjimą valstybių tarpusavio santykiuose.

Versalio sutartimi buvo įsteigta ir Tautų Sąjunga, turėjusi įgyvendinti naują pasaulio taikos viziją. Lietuvoje taika ir stabilumu tuomet nekvepėjo. Reikėjo patiems pasirūpinti savo valstybingumo išsaugojimu.

Trumpai tariant, nepriklausomybę iškovojusi Lietuva nesijautė ir negalėjo jaustis saugi. Nepatyrusiai šalies vyriausybei teko dirbti sunkiomis, net ekstremaliomis aplinkybėmis, dažniausiai balansuojant ties konfrontacijos riba, o kartais net ir tiesiogiai susiduriant su žymiai galingesnėmis už Lietuvą valstybėmis. Kaip rašo P. Klimas, Lietuvos Vyriausybė gynėsi „protesto notomis ir pasipiktinimu lenkų veidmainyste“.

Kaip teigia šį laikotarpį tyrinėję Lietuvos mokslininkai, Santarvės valstybės nuo 1919 m. stengėsi patikimų sąjungininkų užtvaru atskirti dvi pavojingas priešininkes – Vokietiją ir Sovietų Sąjungą, o Lietuvą laikė silpna valstybe, galinčia tapti šių įtakos ir tranzito erdve. 1920 m. gruodžio mėnesį trijų Baltijos šalių pateikti prašymai tapti Tautų Sąjungos narėmis buvo atmesti ir tik po metų – 1921 m. rugsėjo 22 d. – Lietuva, Latvija ir Estija buvo priimtos į Tautų Sąjungą, tuo metu vienintelę organizaciją, galėjusią suteikti šiokias tokias saugumo garantijas. Lygiai prieš 100 m. Lietuva pareiškė esanti pasirengusi įrodyti Tautų Sąjungai savo „visišką lojalumą“.

Nesąmonė, be abejo. Kaip teigia ekspertai, „atgimstančios Lietuvos valdžia Tautų Sąjungos lemiantį vaidmenį pokarinėje Europoje ir tautų taikų sambūvį ėmė skelbti anksčiau, nei ši universali tarptautinė institucija su savo organizacija ir instrumentais de facto buvo sukurta, pradėjo realiai veikti ir parodė pajėgumą“. Tik kad net ir iš kiemo neišėjus buvo akivaizdu, kad pasirinkimai riboti. Iki narystės Tautų Sąjungoje net Europos valstybės ir JAV mūsų valstybingumo nebuvo pripažinusios.

Akivaizdu, kad tomis istorinėmis aplinkybėmis Lietuva ne tik privalėjo deklaruoti ištikimybę Tautų Sąjungos principams ir priimti to meto tarptautinės bendruomenės žaidimo taisykles. Valstybių lygybė, taikus ginčų sprendimas ir teisės viršenybė iš tiesų geriausiai atitiko mūsų jaunos valstybės interesus jos santykiuose su daug galingesnėmis kaimynėmis. Lietuvos vadovai, be abejo, suprato ir taikos vertę. Buvo akivaizdu, kad bet koks karinis konfliktas Europoje turėtų katastrofiškas pasekmių ir mums. Lietuvoje teisinis ir politinis elitas būrėsi į „draugiją Tautų Sąjungai remti“, rengė viešąsias paskaitas bei diskusijas tarptautinės politikos ir tarptautinių santykių temomis pabrėžiant pasaulinio bendradarbiavimo privalumus. Detaliai draugijos veikla aprašyta vieno jų narių M. Romerio dienoraštyje.

„Mes jaučiame didelį pasitenkinimą, kad šiandien ir mes galime dalyvauti tokios didžios idėjos vykdyme, nes mes tąja idėja gyvename ir ligi šiol daugiausia kenčiame dėl to idėjos trūkumo tikrovėje. Ir mes norime, kad teisė ir teisingumas tautų santykiuose būtų privalomas visoms tautoms, ar jos mažos, ar didelės, ir kad niekam pagaliau nebūtų leista tautų teisės laužyti arba neteisybei savo didumu ir jėga per smurtą viešpatauti“, svarbiausią šalies užsienio politikos kryptį apibendrina Užsienio reikalų ministerija (LCVA F.383 Ap.7 B. 311 L.111).

Panašioje egzistencinėje kryžkelėje atsidūrėme ir 1990-aisiais, taip pat ir referendume Europos Sąjungos narystės. Tuomet taip pat pasirinkome vertybes, kurios turėjo užtikrinti saugumą ir identitetą, laisvę tikėti ir netikėti, laisvę eiti su plakatais, mums ir mūsų vaikams. Net jei tos vertybės turėjo būti išverstos į lietuvių kalbą, ir daug kam rodėsi visai ne savos, ir buvo šiek tiek nejauku. „Iš sąjungos į sąjungą“ tuomet prisimenu kalbėjo...

Kodėl? Nes didelis mūsų nesaugumas neišnyks, jei iš trobos išėję vis dairysimės per petį. Be abejo, bus kritikų, kurie sakys, kad vizijom ir pažadais patikėjom per anksti ir nepasvarstę. Sakys, kad konspiracija tai. Ir neapsimoka.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt