Nuomonės

2021.08.27 21:14

Rytis Satkauskas. Kiek stipri mūsų lyderystė?

Rytis Satkauskas, apžvalgininkas, LRT.lt2021.08.27 21:14

Nekritikuoti nėra lengva. Jauni ir seni apžvalgininkai varžosi iškalba ir šmaikštumu komentuodami Vyriausybės politikos žingsnius ir apsisukimus. Kritikų tiek, kad į viešą kritiką reaguoti mokanti ir mėgstanti Vyriausybė nebežino kaip besisukti. Trumpalaikių politinių sprendimų chaose apgulties retorika vis labiau skamba ne kaip šūkis susitelkti, o kaip rauda prieš susideginimą. Kaip toj šeimoj, kur anytai niekaip neįtiksi. Netoli metas, kai, iškėlus socialdemokratų pasidavimo vėliavą, bus pripažinta, kad nieko nedaryti – geriausias būdas išvengti dėmesio ir komentarų.

Tokia perspektyva nėra guodžianti. Kritika – įprastas reiškinys demokratinėje visuomenėje. Didžiajai daliai mokesčius mokančios visuomenės, beje, kviečiu visus įsivertinti savo meilę tėvynei ir tradicinėms vertybėms pirmiausia šiuo kriterijumi, Vyriausybės programos prioritetų įgyvendinimas ir toliau lieka svarbia, jei ne svarbiausia, politinės paramos sąlyga. Premjerė buvo teisi, nuomonė apie Vyriausybės darbą bus svarbesnė prieš kitus rinkimus, todėl apklausos ir plebiscitai kasdieniais valstybės valdymo klausimais neturėtų tapti naujuoju viešojo administravimo principu.

Vienas šios Vyriausybės prioritetų „Lietuva – laisvės ir demokratijos plėtros centras“ numato reikšmingas iniciatyvas, stiprinančias Lietuvos įtaką regione ir pasaulyje. Gaila, kad toks skambus šūkis sunkiai dera su entuziastingai prisiimtu migrantų atgrasymo nuo Europos sienų vaidmeniu. Beje, viena iš programos priemonių numato siekį pagerinti nedemokratinių režimų persekiojamų asmenų persikėlimo į Lietuvos Respubliką sąlygas, tobulinti humanitarinės pagalbos priemones, įskaitant priėmimo taisyklių supaprastinimą ir integracijos priemonių Lietuvos Respublikoje išplėtimą.

Ateinančius metus Vyriausybės pastangos bus sutelktos į tvoros tiesimą aplink mūsų demokratijos tvirtovę. Pamažu ir brangiai, nes pjaunančios vielos gamybos pajėgumai Kinijoje – riboti. Išties svarbi investicija – mokesčių mokėtojai netruks pajusti Vakarų Europoje išaugusią pigios darbo jėgos paklausą. O kol kas sieną saugoti apsiėmė sienos apsaugos tarnyba. Tikrai netikėta ir prasminga iniciatyva, kuriai kažkodėl neatsirado vietos net Prezidentės D. Grybauskaitės pasiūlymuose. Nuoširdžiai norėtųsi tikėtis, kad ši pasienio krizė taps galimybe sukurti profesionalią ir veiksmingą sienos apsaugos tarnybą. Be jos pasienio tvora taps dar vienu paminklu ekstremaliam skolintų lėšų švaistymui.

Besidžiaugiant ES vidaus reikalų komisarės pasamprotavimu apie apsitvėrimo prasmę, pro ausis praslydo išsakyta išlyga apie tarptautinės teisės normų pirmenybę net ir šioje ekstremalioje situacijoje. Atrodo, kad bandymas nužmoginti Europoje laisvės ir demokratijos ieškančius atbėgėlius neleidžia mums matyti nusikaltimų, kuriuos jų atžvilgiu vykdo A. Lukašenkos struktūros. Tikrai neturėtų kelti šypsenos filmuojamas šou su klykiančių vaikų ir verkiančių moterų stumdymu ant valstybės sienos. Ar skėsčiojimo rankomis. Beje, vaikų sulaikymas dėl to, kad jų tėvai pažeidė valstybės sienos režimą, vienareikšmiškai laikytinas vaiko teisių pažeidimu. Šunų naudojimas yra uždraustas.

Nesu tikras, kad Europos Sąjungos valstybė turėtų užsimerkti ir nematyti sieną pažeidžiančių baltarusių pasieniečių, tiesiogiai dalyvaujančių prekybos žmonėmis operacijoje. Tarptautiniai dokumentai numato, kad migrantų teisių apsaugai turėtų būti skirtas ypatingas dėmesys, kadangi jų nebesaugo jų pilietybės valstybė, o dėl savo teisinės padėties ir kultūrinių skirtumų šie žmonės tampa ypač pažeidžiami.

Tikrai neturėtų kelti šypsenos filmuojamas šou su klykiančių vaikų ir verkiančių moterų stumdymu ant valstybės sienos. Ar skėsčiojimo rankomis.

Akivaizdu, kad migrantų teisės nėra ginamos Baltarusijos pusėje. Tarptautinis atsakas į kuriamą nelegalios migracijos kelią nebūtinai turi apsiriboti ekonominėmis sankcijomis ar kelionių draudimu pareigūnams. Tarptautinės teisės pažeidimai užtraukia tarptautinę atsakomybę. Valstybių praktika pateikia pavyzdžių, kai prevencinės gynybos ar baudžiamosios priemonės pasitelkiamos net kitos valstybės teritorijoje tais atvejais, kai ši nenori ar nepajėgia pašalinti potencialios grėsmės.

Skirtingai nei mano Aliaksandras Grigorjevičius, valstybės suverenitetas, kaip tarptautinės teisės principas, nesuteikia pakankamos apsaugos tarptautinės teisės pažeidimo atveju. Priešingai, suvereniteto sąvoka pirmiausiai apima pareigą įgyvendinti prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus ir paprotines tarptautinės teisės normas. Tarp jų – pareiga apsaugoti žmones nuo masinių nusikaltimų savo teritorijoje. Kaip kadaise pabrėžė JT generalinis sekretorius Ban Ki-moonas, „suverenitetas suteikia pareigą, pareigą apsaugoti žmones nuo skurdo, karo ir represijų. Kai ši pareiga nėra vykdoma, tarptautinė bendruomenė yra morališkai įpareigota svarstyti galimybes imtis veiksmų žmonių apsaugos tikslu.“

Neleistina situacija, kai migracijos srautais naudojamasi politiniais tikslais. Už savo nusikaltimus Baltarusijos diktatorius nusipelno ir sulauks ne tik tarptautinio pasmerkimo. Šioje situacijoje lydere buvusios Lietuvos ir kitų demokratinių valstybių ambicijos turėtų siekti aukščiau nei savo sienos apsauga. Galbūt netolimoje ateityje vėl galėsime pretenduoti į „Laisvės ir demokratijos plėtros centro“ titulą.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt