Nuomonės

2021.11.23 10:40

Liepa Želnienė. Landsbergis – ne Ušackas, o Nausėda – ne Paksas

Liepa Želnienė, žurnalistė, LRT RADIJAS, LRT.lt2021.11.23 10:40

Prie sienos – priešas, o tarp valstybės vadovo ir užsienio reikalų ministro – jau dvi savaites žodžių ir žinučių kova. Prezidentas Gitanas Nausėda pats su savimi nebesutaria, ar su Lukašenka reikia kalbėtis, ar ne.


Nesutaria ir dėl to, kam ir kada jis pats rašė žinutes ir kaip formavo užsienio politikos strategiją situacijoje, kur kiekvienas neatsargus manevras gali baigtis karu, o ėmusis žaisti vienasmenius žaidimėlius griūti Europos Sąjungos vienybė.

Pagal Konstituciją, prezidentas sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką. Tačiau dabar atrodo, kad prezidentui nesutariant su savimi užsienio politikos formavime svarbesnį vaidmenį užima Vyriausybė.

Vos Baltarusija ėmėsi migrantų šturmo spektaklio prie Lenkijos sienos, premjerė Ingrida Šimonytė pirma stojo tartis su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen ir skubiai sušaukė ministrus, kad sutartų dėl nepaprastosios padėties įvedimo.

Prezidentas tą dieną tylėjo, pavėluotai kitą rytą sušaukęs Valstybės gynimo tarybą galėjo tik pritarti Vyriausybės jau sugalvotai strategijai. Atrodė, kad visos iki tol tarp Daukanto ir Nepriklausomybės aikščių laksčiusios juodos katės galės būti pamirštos ir jau imamasi veikti išvien, neskaičiuojant, kas bus labiau matomas, įtakingesnis. Valstybės ir saugumo labui, atrodė, galima susitarti.

Labai svarbu, kad prezidentas po padarytų klaidų bent sau pripažintų, kad užsienio politika nėra jo vienintelio asmeninis daržas, ir pasinaudotų pats savo patarimu nekelti audrų stiklinėje. G. Landsbergio ir I. Šimonytės koordinatės jam žinomos. Belieka skambinti ir kalbėtis, o ne rašyti žinutes.

Tačiau po savaitės pats prezidentas vienybės įspūdį sudaužė į šipulius. Interviu BBC radijui jis netikėtai pasakė, kad su Lukašenka visgi reikia kalbėtis. Ir nors jau tą pačią dieną ėmėsi savo žodžius taisyti, vienybės iliuzija buvo žlugusi.

Bet Nausėda – ne Paksas, jis nekenkia tyčia ir valdantieji nesiims už išduotus Lietuvos interesus ir žinučių melus jam inicijuoti apkaltos. Nausėda ir ne Grybauskaitė, kad jam viešai nepritariantį užsienio reikalų ministrą, pareiškęs nepasitikėjimą, imtųsi spirti iš posto kaip kokį Ušacką. Todėl Nausėda ir priėmė susitikti panorusį Gabrielių Landsbergį, o po susitikimo per žiniasklaidą paprašė tik vieno – daugiau jo viešai nebetalžyti.

Sakykim, kad tai toks nausėdiškas atsiprašymas už nusišnekėjimą BBC radijui. Toks tylus pripažinimas, kad G. Landsbergis ir I. Šimonytė šioje kritinėje situacijoje išgelbėjo Lietuvos garbę bent prieš partnerę Lenkiją, kai prezidentas paslydo.

Tačiau krizė dar nesibaigia. Lietuvos dar laukia sunki kova dėl europinių sankcijų Baltarusijai, o jau skamba signalų, kad tai gali būti nelengva užduotis.

Todėl labai svarbu, kad prezidentas po padarytų klaidų bent sau pripažintų, kad užsienio politika nėra jo vienintelio asmeninis daržas, ir pasinaudotų pats savo patarimu nekelti audrų stiklinėje. G. Landsbergio ir I. Šimonytės koordinatės jam žinomos. Belieka skambinti ir kalbėtis, o ne rašyti žinutes.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ


Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt