Nuomonės

2021.09.05 11:12

Algimantas Čekuolis. Baltijoje per daug vandens

Algimantas Čekuolis, žurnalistas ir rašytojas, LRT.lt2021.09.05 11:12

Šią vasarą apie karštį nekalbėjo gal tik tie, kurie tingėjo. Sąmojis: „Kai parvažiuosiu namo, serbentus reikės išrauti. Jų vietoje pasodinsiu palmes.“

Visa problema bus, atrodo, kaip palmes apginti žiemą. Žiemos, atrodo, irgi bus šiltos kaip slaugės delnai karščiuojančiam ant kaktos. Palmių aliejus labai brangus, skanus, galima kepti, galima į salotas dėti. Tik reikės labai ilgų kopėčių. Daugiau jokių žemės ūkio padargų. Kasmet per porą maišų riešutų. Kiekvienas kaip vaiko galva.

Problema tik ta, kad nežinia, kur daigus galėsime pasodinti. Jeigu eis taip, kaip eina dabar, žymi Lietuvos dalis bus po vandeniu. Nebus kur palmių sodinti.

Nėra taip, „galbūt“. Taip bus. Užliejimas jau prasidėjo. Tik mūsų laikrodžiai – tie, kur ant rankos, ir tie, kur bokštuose, ir tie, kurie krūtinėje, tvaksi labai greitai. Gamta daro kokį nors savo žingsnį per ilgą laiką, per šimtą ir daugiau metų. Arba dar lėčiau – skaičiuoja laiką ledynmečiais. Viskas žemėje atrodo gan tvarkingai, kadangi ištiesta ilguose laikuose – prasideda ledynmetis, po truputį užima beveik visą teritoriją, apnuogina seklumas, matomas jūros dugnas, žmonės pėstute arba plaustu keliasi į dabartinę Australiją, abi Amerikas iš kelių pusių, Viduržemio jūra irgi ne kliūtis.

Po kelių tūkstančių metų tie pėsčiųjų takai užsidaro, protakos tampa negilios, o 2009 m. Tarptautinė klimato pasikeitimų taryba paskelbė, kad jeigu Baltijoje vandens lygis kils tokiu pat greičiu, kaip kyla dabar, tai jau po kelių dešimtmečių jos krantai bus neatpažįstami. Iš kelių pakrantės miestų žmonėms teks išsikelti arba miestus teks apjuosti pylimais. Pasaulio vandens lygis per 100 metų pakilo 30 cm. Tai daug ir labai greitai. Bet nuo 1960 m. tas procesas dar pagreitėjo. 2006–2015 m. vanduo pakilo 3,5 mm – 2,5 karto greičiau negu per visą 20 amžių. Kodėl?

Jeigu eis taip, kaip eina dabar, žymi Lietuvos dalis bus po vandeniu. Nebus kur palmių sodinti.

Dėl bendro Žemės atšilimo ledas tirpsta visur. Ir jūrose plaukiojantys, ir ledkalniai sausumoje, ir kalnų ledynai, nors pažiūrėjus jie atrodo amžini. Jeigu pavyks pasaulio temperatūros augimo greitį išlaikyti vidutiniškai 1,5 laipsnio, bendras vandens lygis vis tiek pakils 30–60 cm. Jeigu „šildysim“ Žemę taip, kaip dabar – automobiliais, lėktuvais ir pramone, – per 80 metų vandens lygis jūrose pakils per metrą.

Baltijos jūra yra labai ypatingoje padėtyje.

Mums vis atrodo kad ledynmečiai jau ne madoj. Kad jie seniai pasibaigę. Būtent tada, kai į mūsų žemes atsikėlė klajokliai medžiotojai, o paskui juos ir žemdirbiai.

Ne visai taip.

Ledynmetis Europoje dar tęsiasi, dabar jo paskutinė stadija. Maždaug po 10 metų Alpių ir Karpatų viršūnės taps plikos. Jų sniegai ir ledai taps upėmis – gal matėte per televiziją, kas šiemet darėsi Vokietijoje, Lenkijoje ir Prancūzijoje. Visas tas vanduo bėgo daugiausia į Baltiją. Skandinavijos kalnų viršūnės irgi tirpsta, o vagos tą vandenį veda į Baltiją. Be to, tie Skandinavijos kalnai patys po truputį kyla į viršų, nes ledynai ir sniegynai dabar juos slegia mažiau. Visa tai Žemės plutos, tiksliau, jos odos, judesiai.

Kuo daugiau vandens Baltijoje, tuo ji audringesnė, nes šaltas vanduo arba oras susiduria su šiltu. 2009 m. uraganas trenkė per Lenkijos pakrantę, Kaliningrado irgi. Mūsų beveik nepalietė. Audra tada daužė, Gdanske metaliniai kanalizacijos šulinių dangčiai šokinėjo. Panaši padėtis prieš keletą savaičių buvo Klaipėdoje. Laivai negalėjo nei įplaukti, nei išplaukti. Tai nebuvo pavadinta uraganu, nes Klaipėda gerai pasiruošė ir audra nieko nesugriovė ir neužmušė. Bet, pagal Tarptautinę Beauforto skalę, vandens ataka buvo 12 laipsnių, tai yra aukščiausia įmanoma.

Baltija sujungta su pasaulio vandenynu: dvi Belto atšakos, Zundas, Kategatas ir Skagerakas. Bet nereikia tikėtis, kad pasaulio vandenynas priims mūsų vandens perteklių. Kad tik nebūtų atvirkščiai. Antarktyje ledo, susikaupusio per tūkstančius metų, storis matuojamas ne metrais, o kilometrais. Tai aukšti ledo kalnai. Vikingai kelią į Grenlandiją atrado ne taip jau seniai, prieš 1 000 metų. Tada ją pavadino Žaliąja žeme, ji visa žaliavo. Bet paskui ji užšalo. Užslinko ledo pluta, o dabar jau 10 metų vėl žalia ir derlinga. Be to, paaiškėjo, kad ten yra naftos, geležies rūdos, nikelio, retųjų metalų ir anglies. Paskutinė nekaltybė Europoje.

Baltijos jūrą charakterizuoja viena savybė. Kadangi čia vandens srovių nedaug, vanduo palyginti ramus, susisluoksniuoja. Bet kai tokia struktūra sugriūva, prasideda pragaras. Taip buvo 2009 m. spalio 14 d. Lenkijoje, o šiemet rugpjūtį – Klaipėdoje.

Yra ir kitos tik Baltijai būdingos savybės. Nors jų veikimo plotai maži, bangos čia sugeba įsisiūbuoti iki 2 m aukščio. Jeigu bangai pakilus papūs dar kitas stiprus ir šaltas vėjas, jis iškels bangos keterą dar aukščiau. Būna, kad abu bangos sluoksniai kaip žvėrys plėšrūnai pasiekia pakrantės kopos vidurį, išplauna pušelės šaknis ir nusineša ją į jūrą. Tai ypač dažnai įvyksta Neringos vakarinėje jūros pakrantės dalyje. Ties Palanga atvežamas smėlis ir paplūdimiuose išbarstomas, o ties Neringa jau jėgų neužtenka.

Panaudojome IPCC dokumentus ir Lenkijos mokslo akademijos profesoriaus J. Piskozub‘o pranešimą.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt