Pirmadienio rytą Latvijoje buvo paskelbtas oro pavojus. Įspėjimus gavo Rėzeknės, Ludzos, Balvų ir Alūksnės savivaldybių gyventojai. Kiek vėliau pranešta, kad iš Šiaulių pakilę Prancūzijos naikintuvai numušė droną Latvijos teritorijoje. Tai pirmas kartas, kai dronas numuštas virš Latvijos teritorijos. Gegužę dronas buvo numuštas ir virš Estijos.
Plačiau – LRT RADIJO laidos „Lietuvos diena“ įraše.
Buvęs Latvijos Saeimos narys, Latvijos universiteto docentas Romualdas Ražukas teigia, kad daugelyje savivaldybių oro pavojus jau atšauktas, tačiau Rėzeknės ir Ludzos rajonuose jis vis dar tęsiasi.
„Oro pavojus Rėzeknėje nesugriežtintas. Tai reiškia, kad yra grėsmė, bet žmonės gali pasirinkti, kaip elgtis. Tačiau reikia turėti mintyje, kad gali būti paskelbtas oranžinis pavojus“, – sako R. Ražukas.
„Jeigu spręstume pagal oro pavojaus paskelbimą, taip išeina, kad nuo sandūros netoli Estijos, Rusijos ir Latvijos sienų dronas įskrido ir tada griežtai į pietus toliau skrido per Alūksnę, Balvų rajonus, pasiekė Rėzeknę ir ties pasieniu, prie Rogovkos kaimo jis buvo numuštas“, – apie drono trajektoriją Rytų Latvijoje pasakoja docentas.
R. Ražuko teigimu, į Latvijos teritoriją įskridęs ir numuštas objektas dar nerastas, todėl kol kas neaišku, kam jis priklauso. Visgi tikėtina, kad tai ukrainietiškas dronas, paveiktas Rusijos elektroninės kovos priemonių.
„Pirmajame pasirodžiusiame Latvijos kariuomenės pranešime formuluojama, kad dėl Rusijos elektroninių pajėgų veiklos į Latvijos teritoriją įskrido dronas. Tai užuomina, kad galėtų būti Ukrainos dronas, kurį Rusijos elektroninių pajėgų daliniai nukreipė į Latvijos teritoriją. Faktiškai taip išeina, kad [drono] trajektorija yra priešinga tai, kuria galėtų skristi Ukrainos dronas į Leningrado sritį“, – sako lietuvis.
Buvęs Latvijos Saeimos narys taip pat teigia, kad ne visi gyventojai pakluso nurodymui eiti į priedangą, kai buvo paskelbtas oro pavojus. Be to, pasak jo, dalis Rytų Latvijos gyventojų yra pasipiktinę, kad į šalies teritoriją įskrendantys dronai kenkia verslui, turizmui ir kasdieniam gyvenimui.
„Buvo pranešta, kad ne visi pakluso [nurodymui slėptis] – buvo, kas toliau važiavo į darbą. Tad visa tai labai trukdo gyvenimui Rytų Latvijoje. Pavyzdžiui, turizmo verslai skundžiasi, kad 74 proc. planuoto poilsio, kur jau sutartys sudarytos, atšaukta. Ten gražios, kurortinės vietos, yra daug ežerų, panašiai kaip Vilniuje ir Dzūkijoje, ir jos labai kenčia“, – pažymi R. Ražukas.
Vis dėlto, pasak docento, Latvijoje nerimo daugiau nei nepasitenkinimo.
„Jeigu imtume visą Latvijos teritoriją, visus žmones, tai tikriausiai daugiau nerimo, o Rytų Latvijoje žmonės labiau pergyvena, kad trukdomas jų kasdienis gyvenimas“, – sako jis.
R. Ražukas pastebi, kad su laiku tobulėja ir gyventojų informavimo bei reagavimo į oro pavojų algoritmai.
„Pamažu viskas susitvarko. Padalyta į geltoną ir oranžinį pavojų ir jis labai selektyviai kiekviename rajone paskelbiamas. Stengiamasi kiek galima mažiau trukdyti žmonių kasdienį gyvenimą. Ir kas dar labai svarbu, kad į pasienį buvo nusiųsti papildomi oro pajėgų padaliniai, užsiimantys sekimu ir radijo lokacija“, – teigia lietuvis.
Parengė Vaida Račkauskaitė.
