Nuomonės

2021.07.25 09:00

Algimantas Čekuolis. Medicina šuoliuoja

Algimantas Čekuolis, LRT.lt2021.07.25 09:00

Sakyti, kad medicina nieko naujo neatranda, nemandagu. Tai žmogus trumpai gyvena. Nespėja susivokti. Bet jeigu pažiūrėsim, kas buvo bent prieš du šimtmečius, bus akivaizdu, kad medicina ėjo sparčiau negu kitos mokslo šakos. O dabar ji šuoliuoja. XXI a. žmonės vidutiniškai 11 cm aukštesni negu jų tėvai. Vidutiniškai gyvename 16–20 metų ilgiau. Gausu šimtamečių.

Be abejo, kai ateis ta lemiamoji valanda, vis tiek ieškosime visa galinčių vaistų ar kokios nors stebuklingos aparatūros. Bet medicina iš tikrųjų aplenkia visas kitas mokslo šakas. Dar XIX a. pradžioje ir visą laiką iki pat 1938 m. mirdavo maždaug 5 proc. gimdyvių ir kas penktas naujagimis.

ŠILTINĖS

Vokiečių okupacijos metais mūsų laikinajai vyriausybei pavyko įtikinti vokiečius, kad jiems nereikia epidemijų užnugaryje. Prisimenu, mūsų mokykla Širvintose buvo uždaryta tiesiogine to žodžio prasme – raktu – ir sargas stovėjo. Berniukai – vienoje salėje, mergaitės – kitoje. Kaip ir dabar, apnuogindavom petį. Du kartus brūkšteli skalpeliu, bliauk, kiek nori, apriša ir – „sekantis“. Beskausmių adatų nebuvo. Plačias žymes petyje turiu iki šiol.

MALIARIJA

Toli nuo mūsų – tai daugiau tropikų liga, bet apsilanko ir Europoje, siaučia visose Afrikos ir daugelyje Ramiojo vandenyno salų. Nuo jos kasmet užsikrečia 800 mln. žmonių, 400 mln. miršta, daugiausia vaikai. Kai plaukdavome į pietus, kirtus Šiaurės atogrąžą, kapitono pavaduotojas kasdien kiekvienam duodavo po 300 g baltojo vyno. Ne kaip vaistą, o apetitui pagerinti. Skaitytojas jau turbūt suprato, ką darė mūsų jūrininkai. Taupė vyną, nors buvo draudžiama. Savaitės pabaigoje, atbuvę savo budėjimą, atsigerdavo iki soties.

Šiemet 450 vaikų Burkina Fase, skelbia balandžio mėnesio žurnalas „Lancet“, buvo paskiepyti nauju skiepu R21 ir išgijo. Bet trimituoti pergalę dar buvo anksti. Burkina Faso teritorijoje maliarija siaučia tik pusę metų, kitą pusę – ne. Buvo nutarta globoti visus vaikus dar metus. Jie šokinėja iš džiaugsmo. Pakartoti tyrimą gretimose šalyse ir tik tada skelbti pergalę.

NAUJAS ŽMOGUS

2020 m. Niujorko universiteto brigada – 16 chirurgų ir 80 padėjėjų, seselių ir slaugių – per operaciją, trukusią 23 valandas, pirmą kartą medicinos istorijoje atliko veido ir abiejų rankų persodinimą. Kai tik donoro kraujagyslės būdavo sujungtos su gavėjo, būtina buvo iš karto pumpuoti kraują. Kitaip ir vieno, ir kito organai būtų pradėję mirti. Operacija buvo atliekama 22 m. jaunuoliui – automobilio katastrofos aukai. 80 proc. kūno buvo apdegę arba sudegę. Pirštus iš karto teko amputuoti, lūpų ir akių vokų nebuvo likę. Reikėjo 20-ies papildomų operacijų. Donorai atsirado tik po 10-ies mėnesių. Kompiuteryje buvo sukurta nelaimėlio imitacija ir su ja buvo daromi bandymai. Buvo net kaulai pažeisti. 9 mėnesius jaunuolis negalėjo palikti ligoninės. Bet labai džiaugėsi gyvenimu.

ŽMOGAUS IR BEŽDŽIONĖS CHIMERA

Profesorius Chuanas Belmonte sukūrė embrioninę žmogaus ir beždžionės chimerą. Tai padaryta moksliniais sumetimais ir nesiruošiama embrioninę stadiją peržengti. Gali būti patogu auginti audinius ir organus transplantacijoms.

VAISTAI NUO NUTUKIMO

Galų gale! Žurnalas „New England Journal of Medicine“ praneša, kad semaglutidas, paprastai išrašomi antro tipo diabeto ligoniams, kartu yra ir galingas vaistas siekiant numesti svorio. Buvo išbandytas su 1961 žmogumi, kurių kūno masės indeksas buvo 30 proc. ar didesnis negu norma. Jiems buvo duodama 2,4 miligramo semaglutido per savaitę. Diabetikams užtenka 1 miligramo per savaitę. Tik reikėjo laikytis dietos ir daryti specifinę mankštą. Po 68 savaičių pacientai prarado vidutiniškai 14,5 proc. svorio.

POLIOMIELITAS IŠVARYTAS IR IŠ AFRIKOS

Dar 1950 m. poliomielitu Afrikoje kasmet apsikrėsdavo vidutiniškai 75 000 vaikų. Pernai Nigerijoje į ligoninę paguldytas vienas vaikas, nežinia, kur ir kaip užsikrėtęs. Nigerija – paskutinė Afrikos šalis, kur dar buvo poliomielito ligonių. Ta liga didelių nuostolių buvo pridariusi ir Amerikoje. F. D. Rooseveltas nuo jos mirė 1945 metais. Vaistų nuo poliomielito nebuvo. Liga buvo paplitusi 125 šalyse, bet nuo 1988 m. ji dar laikosi tik dviejose – Afganistane (58 ligoniai) ir Pakistane (84).

ALZHEIMERIO LIGA

„Senatvė atėjo per anksti. Aš dar viso brendimo neišvaikščiojau, o ji jau čia“ – taip sako arba galvoja beveik kiekvienas senolis. Tai beveik teisybė. Buvęs JAV prezidentas R. Reaganas, pajutęs Alzheimerio simptomus, visiems išsiuntinėjo laišką atsiprašydamas iš anksto, jeigu nepažins ar bus užmiršęs vardą, pavardę.

Žiauri ir klastinga liga. Atneša į smegenis amiloidines plokšteles, kurios smegenyse blokuoja sektorius vieną po kito. Iš lėto, bet be perstojo žlugdo atmintį. Atbulinio bėgio šitoje ligoje nėra.

Amerikiečių kompanija „Biogen“ ir japonų „Eisei“ sukūrė vaistą ir šių metų birželio 7 d. pateikė jį Amerikos FDA (Valstybinei maisto ir vaistų administracijai). FDA patvirtino, kad vaistas, kol kas vadinamas „Aducanumab“, veikia, bet uždraudė jį platinti, nes preparatas padėjo ne visiems pacientams. Bandymams vadovavęs dr. Alfredas Sandrockas pareiškė, kad jis ir visas kolektyvas patenkinti tokiu FDA atsakymu: „Pirmuose bandymuose kai kurie pacientai gavo per mažas dozes.“

FDA nedavė galutinio leidimo dar ir todėl, kad „Aducanumab“ turi būti leidžiamas į veną kas mėnesį ir su medikų priežiūra. Iš viso vienam pacientui išlaidos būtų 56 000 dolerių. Toks leidimas/draudimas, išvertus į lietuvių kalbą, reiškia „dirbkite toliau“.

Du turkų COVID-19 mokslininkai dr. Uguras Sahinas ir jo žmona dr. Ozlem Tiureci, sukūrę vakciną nuo COVID-19 ir susiblokavę su amerikiečių gigantu „Pfizer“, atliko kelis šimtus tūkstančių bandymų su ligoniais ir sveikais ir tik tada išleido vakciną į pasaulį. Jie nėra brangesni. Jų perka labai daug. Pabrango firmos „BioNTech“ išleistos akcijos. Jas perka kaip duoną bado metu. Verslininkai tuos daktarus apmėtė pinigais. Nuo šio sausio firma susikrovė 34 mlrd. dolerių – kaip niekas kitas pasaulyje. B. Gatesas, kompiuterių karalius, jiems paklojo 55 mln. Bet tie daktarai gyvena kukliai. Daugiabučiame name netoli darbovietės. Į darbą važiuoja dviračiais. Tą dieną, kai tuokėsi, po rytinės ceremonijos municipalitete abudu grįžo į laboratoriją dirbti toliau. Dabar jie pranešė, kad, kai tik baigs viską su vakcina, sukaups visas jėgas vėžio problemai spręsti. Sako, kad jau turi kelias idėjas. Viena jų – injekcija tiesiai į auglį, kai bus padarytas preparatas.

ANTIBIOTIKAI

28 specifikos.

NARKOZĖS

Vaikams ir nervingiems asmenims dantį jau galima gręžti arba traukti draugiškai šnekučiuojantis. Apendicitą pjauti atvėrus pilvą – irgi. Visiška narkozė, jei reikia, padaroma vienu dūriu į veną ir taip žmogus grąžinamas į gyvenimą. Dar Antrojo pasaulinio karo metais dažnai vienintelė narkozė buvo degtinės butelis ir penki burliokai laikyti, nes rankos ar kojos būdavo nupjaunamos paprastu pjūklu.

Visų šiuolaikinės medicinos laimėjimų išvardinti neįmanoma. Įeina į mūsų gyvenimą nepastebimai. Aparatą širdžiai tvarkyti ir akumuliatorius prie jo žmonės nešioja ant krūtinės kaip kūdikį, laidai nuo jų ėjo per gyvus raumenis į širdį. Žinojo, kad gal išgyvens pora metų ilgiau.

Dabar medalio dydžio stimuliatorius, jame – ir elektros šaltinis, ir laidai po poodžio sluoksniu, nuvesti tiesiai į širdį. Baterijas reikia patikrinti ir galbūt įkrauti kas 10 metų. Tai daktaras, įsiūtas į organizmą. Tvarko širdies veiklą dieną naktį, žiemą vasarą. Tokių, su įsiūtais į krūtinę aparatais, Vilniuje bus apie 10 tūkstančių. Gali vaikščioti, dirbti, pasimylėti.

Pandemija pastatė ant kojų visą medikų ir mokslininkų pasaulį. Žurnalas „Time“ rašo – žengiame į naujų atradimų erą.

Be abejo, lieka aibė problemų. Įpirkti naujus technologijos stebuklus ir vaistus gali tik pasiturinčios šalys. Paskui viską nuleis žemyn. Gerai, kad žmonės pamatė gražų tikrąjį medikų veidą. Pamatė jų taurumą. Jie budėdavo po 12, 24 valandas ir daugiau. Keli tūkstančiai medikų apsikrėtė ir mirė. Be to, atsirado telefoninė medicina. Skamba nepatraukliai, bet sumažėjo transporto, vaikų priežiūros problemos. O ką darysi?

Šviesūs medicinos mokslo protai šiuo metu imasi naujų uždavinių. Pandemijos sugebėjimas modifikuotis, išnaudoti gyvūnus kaip tarpininkus ir visi kiti labai sudėtingi dalykai verčia ir mokslininkus neslapukauti. JAV prezidentas J. Bidenas pareikalavo, kad skiepams nebūtų taikomi muitai, o vaistams autorinės teisės galiotų trumpai.

Dabar svarbiausias uždavinys, medikų nuomone, – stiprinti mūsų organizmo savigydos gebėjimą. Tai įmanoma, bet sunku, nes raktas – genuose. Ir vaikystėje. O ten dar tamsus miškas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.