Nuomonės

2021.06.13 15:29

Rytis Satkauskas. Plieniniai Aliaksandro Grigorjevičiaus kiaušiniai

Rytis Satkauskas, apžvalgininkas, LRT.lt2021.06.13 15:29

„Europos Sąjungos sankcijos pažeidžia Kinijos suverenitetą ir orumą“, – praėjusią savaitę pareiškė Kinijos užsienio reikalų ministras svečiams iš Airijos, Lenkijos, Serbijos ir Vengrijos. Tam sankcijos ir skirtos, pagalvojo šie, pritariamai sulinksėdami. Negi prieštarausi – interpretuoti kultūrinius skirtumus galima bus vėliau. Be to, naujas formatas – naujos taisyklės. Maži ir aršūs nepageidaujami.

Kodėl Kinijos komunistų partijai parūpo orumas? Turbūt todėl, kad totalitarinės Kinijos vadovas negali sau leisti nukreipti pasipiktinusių žmonių į balsavimo kabinas. Net absoliutūs valdovai prisiima atsakomybę „valdyti atsakingai“. Kaip tas karalius iš „Mažojo princo“. Metinių viešų ataskaitų rengimas – šio žanro klasika. Autoritarinio valstybės vadovo legitimumą palaiko prievarta ir propaganda, o ši nukreipta į įprastus žmogaus jausmus: gerovę (Kinija), saugumą (Rusija), prieraišumą (Šiaurės Korėja), o ypač į pritemptą orumą.

Neturint „jūsų nuomonę išklausysiu per rinkimus“ pasirinkimo, į gatvę susiruošusių piliečių pasipiktinimas nukreipiamas į išorę. Ksenofobija ir nacionalizmas pirmiausia slepia per propagandą išpūstos tautinės savimeilės traumą. Įžeistas orumas suteikia patogią moralinę teisę nusistatyti kitokias taisykles, taikyti išimtį, atsakyti „tuo pačiu“. Kaip per girtų peštynes.

Kodėl tai susiję su Baltarusijos amžinuoju prezidentu? Nes netekęs legitimumo „šalies stabilumo garantas“ nebandys jo ieškoti kuriant šalies gerovę. Lėktuvo nutupdymas ir jo išskirtinis eskortas iki sienos, Latvijos ambasados uždarymas, cigarečių ir lėktuvais į ištuštėjusį Minsko oro uostą importuojamų migrantų karas pasienyje, ataka prieš diplomatinio kurjerio plombas, galiausiai kvietimas lietuviams nemokamai pasiskiepyti rusiška vakcina, įstojimo į SSRS dienos paskelbimas nacionaline švente, raginimas baltarusiams ginkluotis karo atveju. Visas šis šou tėra pastangos demonstruoti savaip suvokiamą šalies suverenumą ir orumą. Vakarai puola ir mes jiems parodysim.

Tačiau didžiuotis greita reakcija į išsigandusio kolūkio direktoriaus provokacijas? Tiesa sakant, susidaro įspūdis, tarsi šio spektaklio reikia ir pasimetusiai, įbaugintai Lietuvos visuomenės daliai. Pasieniečių profsąjungos (sic!) vadovas dejuoja apie sudilusius batus, bet prašo eilinių milijonų dar vienai tvoros atkarpai. Kokios ten tvoros, tvorelės nuo šernų. Tai visos Europos interesai, kartoja užsienio reikalų ministras. Palyginimui, 250 šiemet atbridusių nelegalų – daugiau telpa į vieną laivą iš Afrikos. Daugiau nei pernai, tačiau sunku lyginti su šimtais tūkstančių užplūdusių Europą prieš kelerius metus. Tąsyk, kiek pamenu, pavojaus Bendrijai varpai tylėjo.

Nieks nepaneigs, kad šių provokacijų tikslas ne tik įrodyti, kad prezidento kiaušai plieniniai. Atleiskit, neišeina iš galvos ši Ramano Protasevičiaus „prisipažinimo“ dalis. Drama šioje ES sienos pusėje padeda nukreipti dėmesį nuo brutalaus ir sistemingo pilietinės visuomenės naikinimo. Lukašenka nebijo sankcijų, diktatorius dėl jų per lauką nebėgs. Bet orumas svarbu: apsisukęs kurjeris jam – įrodymas, kad per sieną vežti Vakarų provokatoriai ir pinigai samdomiems protestų dalyviams, ne kitaip. Viešas sąmyšis pasienyje – patvirtinimas, kad Aliaksandro Grigorjevičiaus samprotavimai apie Baltarusijos esminį įnašą kovoje su nelegalia narkotikų ir žmonių kotrabanda į bejėgę Europą – visiškai teisingi.

Tai tokie Baltarusijos suverenumą ir orumą gynusio prezidento metai. Ar būtų kitas toks? O, taip! Šiaurės Korėjoje tautos vado kiaušai ne plieniniai (gal tie patys kultūriniai skirtumai kalti), tačiau oficialiai į jį turėtumėte kreiptis „Genijus tarp lygių“, „Korėjos maršalas“, „Naujoji pradžia“ ir panašiai. Yra į ką lygiuotis.

Satyra, net jei pro ašaras, – didelis diktatoriaus nedraugas, ir, pripažinkime, ūsuoto kolūkio pirmininko personažas nusipelno būtent tokio dėmesio. Įsivaizduokime, jei LRT tyrimas atskleistų, kad per tvorą lipa ne nelegalų armija, o nuo represijų bėgantys baltarusiai, kuriems rūpestingas ir orus valdovas uždraudė išvykti iš šalies? O jei ES valstybės nutartų diplomatinį atstovavimą Baltarusijoje perkelti iš Maskvos į Vilnių? Galbūt prezidento raginimą ginkluotis galėtų išgirsti ir rudenį į gatves išėjusi opozicija? Demokratijos meškučių desantas galėtų tapti tradiciniu liepos 4-osios minėjimo renginiu, labai jo laukiu.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.