Nuomonės

2021.06.20 18:10

Justinas Lingevičius. Dirbtinis intelektas skatina geopolitinę konkurenciją dėl įtakos

Justinas Lingevičius, VU TSPMI doktorantas2021.06.20 18:10

Pastaroji savaitė gausi tarptautinių formatų ir jų susitikimų, vykstančių Europoje. Pradedant G7 lyderių diskusijomis Jungtinėje Karalystėje, NATO viršūnių, vėliau ES ir JAV viršūnių susitikimu ir baigiant Šveicarijoje vykusiu dvišaliu prezidentų Joe Bideno ir Vladimiro Putino pokalbiu. Visi jie turėjo atskirus tikslus ir prioritetus, viena ar kita forma vėliau išdėstytus (išskyrus dvišalį JAV ir Rusijos vadovų susitikimą) bendrose deklaracijose ar pareiškimuose. 

Nors daugiau dėmesio ar bent jau viešosios erdvės komentarų sulaukė lyderių tarpusavio santykių ar įsipareigojimų vykdymo klausimai, paskelbtuose dokumentuose aptinkama vis labiau tiek nacionalinę, tiek tarptautinę politiką kaitinanti tema – dirbtinis intelektas ir susijusios technologijos.

Vis dėlto šios diskusijos paremtos ne pačios technologijos aptarimu, o vis labiau primena į tarpusavio konkurenciją panašėjančias tendencijas, kuriomis siekiama nustatyti ir pasiūlyti savo standartus. Trumpai tariant, augantis politinis dėmesys ir kuriamos tarptautinės iniciatyvos rodo, kad dirbtinis intelektas vis labiau suprantamas kaip ateities galios šaltinis, kurio pritaikymas ir valdymas gali lemti globalių žaidėjų įtaką ir saugumą.

Techgeopolitika

Nors konkurencijos dėl dirbtinio intelekto analogija su Šaltuoju karu nėra tiksli, vis aktyviau valstybių požiūrį į skaitmeninį vystymąsi apibūdinančios galios, varžybų, aljansų kūrimo ir skirtingų ideologijų susidūrimo sąvokos grąžina prie diskusijos apie seną ir naują geopolitikos ir techgalių kūrimosi etapą, kurio centre – Kinija, JAV ir Europos Sąjunga.

Jau dabar analitiniuose centruose kalbama apie skaitmeninį autoritarizmą, kurio ašis – Kinija. Nepaisydama duomenų privatumo, Kinijos centrinė valdžia aktyviai renka informaciją apie šalies gyventojus ir panaudoja ją pačiai technologijai tobulinti.

Taip pat pasirodantys pranešimai apie žmogaus teisių pažeidimus ar uigūrų persekiojimą rodo, kad dirbtinis intelektas diegiamas įvairiose su sekimu, atpažinimu ar net represijomis susijusiose technologijose. Jos, beje, eksportuojamos kaip Juostos ir kelio iniciatyvos dalis ir tampa vis svarbesniu Kinijos užsienio politikos ir įtakos didinimo instrumentu.

Europos Sąjunga, nuo 2018 metų formuluojanti savo dirbtinio intelekto sampratą, priešingai, akcentuoja technologijos atitikimą žmogaus teisėms, etiką ir į žmogų orientuotą jos pritaikymą. Balandį paskelbtame Europos Komisijos Pasiūlyme dėl Reglamento dėl dirbtinio intelekto šie principai tik dar pakartojami, įvardijant technologijos reguliavimui siūlomas skirtingo lygio rizikas.

Nors patys dokumentai to atvirai neįvardija, Europos Sąjunga iš esmės siekia kurti atsvarą besiformuojančiam skaitmeninio autoritarizmo režimui, pateikti galimų saugiklių žmogaus teisių apsaugai ir pasiūlyti alternatyvius demokratijos principus atitinkančius standartus.

Vakarai kuria geopolitinį techaljansą

Grįžtant prie minėtų susitikimų, savaitgalį Jungtinėje Karalystėje vykusio G7 priimtoje deklaracijoje teigiama, kad dalyvaujančios šalys palaikys atvirą ir į žmogų orientuotą dirbtinį intelektą. Taip pat užsibrėžiama siekti, kad kuriami standartai atspindėtų pagrindines demokratines vertybes bei principus, remtųsi dalyvaujančių šalių tarpusavio bendradarbiavimu standartų vystymo, technologinių pajėgumų ir daugiašališkumo srityse.

Į žmogų orientuoto dirbtinio intelekto idėja pasiūlyta Europos Sąjungos dar 2018 metais, tačiau atrodo, kad tampa Vakarų partnerių požiūrio į dirbtinį intelektą pagrindu. Akcentas bendroms vertybėms ir standartų formulavimui tik dar kartą patvirtinta Vakarų viziją ir konkurenciją su autokratinėmis valstybėmis, jau šiandien aktyviai naudojančiomis technologiją masiniam duomenų rinkimui.

Globali konkurencija – kartu ir dėl technologijų – minima pirmadienį NATO viršūnių susitikime Briuselyje priimtoje deklaracijoje. Joje atvirai teigiama, kad technologinis vystymasis ir jo greitis kelia iššūkių ir naujų rizikų tiek pačiam NATO, tiek apskritai saugumo aplinkai. Pastaraisiais metais daugiausia kalbėjęs apie gynybą, Aljansas šįkart užsimena apie augančią strateginę konkurenciją, kuri nedviprasmiškai kyla su bent keliasdešimt kartų dokumente minimomis Rusija ir Kinija.

Dar šią žiemą aukščiausios NATO vadovybės lygiu teigta, kad Aljansas turėtų suformuluoti savo strategines gaires dėl dirbtinio intelekto ir būsimų susijusių saugumo iššūkių. Konkurencijos tema deklaracijoje tik parodo nusiteikimą pasiūlyti savo saugumo standartus, kurie, tikėtina, lygiai taip pat bus susieti su transatlantinėmis demokratijos vertybėmis.

Galiausiai birželio 15 d. vykęs JAV ir Europos Sąjungos viršūnių susitikimas vėlgi didelį dėmesį transatlantinių santykių aptarime skyrė būtent technologijų klausimui. Europos Komisijos dar 2020 m. gruodį po JAV prezidento rinkimų pasiūlyta JAV ir Europos Sąjungos prekybos ir technologijų taryba šįkart patvirtinta bendrame pareiškime. Nors JAV ir Europos Sąjungos požiūris į dirbtinį intelektą ir jo reguliavimą nėra tapatus ir, tikėtina, taps ateities takoskyrų objektu, šios tarybos įkūrimu siekiama kurti vieningą bloką kaip atsvarą skaitmeniniam autoritarizmui.

Susitikimo pranešime, kaip ir jau minėtuose kituose dokumentuose, kalbama apie bendrus standartus, dėmesį žmogaus teisėms ir atsakingą duomenų rinkimą. Nepaisant kylančių klausimų dėl įgyvendinimo ir tolesnių sutarimų realumo, atrodo, kad JAV ir Europos Sąjungos prekybos ir technologijų taryba tampa institucionalizuota transatlantinio bendradarbiavimo platforma, kurioje vienijasi du iš trijų šiandien aktyviausiai skaitmeninius režimus formuluojančių žaidėjų.

Konkurencinis tikslas – neatsilikti

Grįžtant prie Šaltojo karo analogijos, dirbtinis intelektas nėra tik karinės galios elementas. Ši technologija vis labiau persismelkia į skirtingas gyvenimo sritis – nuo asmeninių įrenginių, kuriuose informaciją pagal mūsų pačių pomėgius filtruoja algoritmai, iki verslo, socialinių paslaugų, įdarbinimo, pramonės ir tos pačios karybos.

Nepaisant atskiros didelės diskusijos, kiek pažengusį dirbtinį intelektą pavyks sukurti ateityje, prasidėjusi konkurencija dėl įtakos šiuo metu labiausiai veda prie mėginimo suformuoti ir įtvirtinti savo standartus ir – bent jau Vakarų demokratiniame pasaulyje – brėžti raudonas linijas. Vis dėlto besiformuojanti konkurencija tarp skaitmeninės demokratijos ir skaitmeninio autoritarizmo stipriai remiasi šios dienos politinėmis takoskyromis, ateities neapibrėžtumu ir baime pavėluoti.

Kam kokia pasaulio techlydere šioje geopolitinėje kovoje pavyks tapti ir kas – pasiektas technologijos pažangumas, ideologija, sąjungininkai – nulems tą balansą? Ar savo vaidmeniu, technologijos reguliavimu ir kontrole susirūpinęs pasaulis svarsto, kaip ir kuo norės būti pats dirbtinis intelektas?

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.