Pigesni vaisiai Europos parduotuvėse gali atrodyti kaip gera žinia, tačiau jų istorija dažnai prasideda toli už Europos Sąjungos (ES) ribų. Kai kuriose pasaulio šalyse vis dar naudojami pesticidai, kurie Europoje uždrausti dėl galimo poveikio žmogaus sveikatai ir aplinkai. Taip kartu su importuojamais vaisiais į Europos rinką gali patekti ir medžiagų, kurias naudoti pačioje ES nebeleidžiama. Nors galutiniai produktai dažniausiai atitinka nustatytas saugos normas, mokslininkai vis dažniau kelia klausimą – ar vien to pakanka.
ES šiuo metu derasi dėl prekybos susitarimo su MERCOSUR šalimis – Argentina, Brazilija, Paragvajumi ir Urugvajumi. Šiuo susitarimu siekiama sumažinti muitus ir palengvinti prekybą tarp regionų.
Tai reiškia, kad dalis žemės ūkio produktų iš Brazilijos gali tapti pigesni ir lengviau pasiekiami Europos rinkoje. Tačiau kartu kyla klausimų dėl jų saugumo, nes Brazilijoje vis dar leidžiama naudoti kai kuriuos pesticidus, kurie ES yra uždrausti dėl galimo poveikio žmogaus sveikatai ir aplinkai.
Todėl dalis ekspertų klausia: ar produkcija parduotuvėse vis dar saugi vartotojui?
Šį klausimą dar labiau sustiprino 2026 m. gegužę Nyderlanduose paskelbtas „Foodwatch“ tyrimas. Organizacija analizavo 64 produktus, parduodamus prekybos tinkluose „Albert Heijn“ ir „Jumbo“. Pesticidų likučių aptikta 49 produktuose, o 14 atvejų, „Foodwatch“ duomenimis, viršytos ES leidžiamos normos. Tarp tirtų produktų buvo arbata, ryžiai ir įvairūs prieskoniai.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- ES galioja vieni aukščiausių maisto saugos standartų pasaulyje, tačiau parduotuvėse yra ir importinio maisto iš MERCOSUR šalių – Argentinos, Brazilijos, Paragvajaus ir Urugvajaus.
- Su vaisiais ir kitais maisto produktais iš užsienio gali patekti pesticidų, kurie Europoje yra draudžiami arba griežtai ribojami, tarp jų diflubenzuronas (DFB) ir piriproksifenas (PPF).
- Nors pasitaiko tokių medžiagų aptikimo atvejų, beveik 99 proc. parduotuvėse parduodamų produktų atitinka europinius standartus. Panaši situacija ir Lietuvoje.
- Lietuvoje vienas dažniausiai naudojamų pesticidų yra glifosatas. Pagal šiuo metu turimus įrodymus, jis laikomas mažiau toksišku, palyginti su kitais pesticidais, tačiau riziką kelia nelegaliai į rinką patenkančios klastotės.
- Dr. L. Baumann teigia, kad pesticidų naudojimą būtų galima mažinti skatinant įvairesnį ūkininkavimą, mažesnę priklausomybę nuo intensyvios žemdirbystės, didesnį ekologinės gamybos vaidmenį ir smulkesnių ūkių sugrįžimą.
Kas yra pesticidai?
Dr. Lisa Baumann – ekotoksikologė, dirbanti Laisvajame Amsterdamo universitete (Vrije Amsterdam) ir tirianti, kaip aplinkos cheminės medžiagos veikia hormoninę sistemą ir organizmų vystymąsi. Savo tyrimuose ji naudoja zebražuves (lot. Danio rerio). Ji siekia suprasti, kaip aplinkos teršalai veikia nervų sistemos vystymąsi, įskaitant smegenų ir akių formavimąsi, ir kaip šie pokyčiai gali paveikti elgseną bei išgyvenamumą natūraliose populiacijose. Dr. L. Baumann taip pat yra nepriklausoma mokslinė ekspertė Europos maisto saugos tarnyboje.
Mokslininkė paaiškina, kad pesticidai klasifikuojami pagal jų paskirtį, pavyzdžiui: insekticidai skirti vabzdžiams naikinti, herbicidai – augalams. Ji pabrėžia, kad nors šios medžiagos chemiškai gali labai skirtis, visos jos yra sukurtos tam, kad veiktų konkrečius tikslinius organizmus. Tačiau kartu jos gali turėti ir nepageidaujamą poveikį netikslinėms rūšims.
„Daugeliui žmonių žinomas pavyzdys yra insekticidai: jie skirti žalingiems vabzdžiams naikinti žemės ūkyje, tačiau jie taip pat daro poveikį naudingiems vabzdžiams, pavyzdžiui, bitėms, – pasakoja dr. L. Baumann. – Tai, žinoma, kelia problemų laukinei faunai. Šie pesticidai taip pat gali daryti poveikį, pavyzdžiui, žuvims. Kai patenka į vandenį – upes, ežerus ir jūrą – ten jų poveikis yra gana didelis.“
Taip pat ji priduria, kad žemės ūkyje naudojami pesticidai patenka į mūsų maistą: „Jie nukeliauja į mūsų lėkštes ir taip pat gali paveikti sveikatą. Iš epidemiologinių tyrimų žinome, kad įvairūs pesticidai siejami, pavyzdžiui, su endokrininės sistemos sutrikimais.“
Kaip pesticidai veikia žmogaus sveikatą
Dr. L. Baumann pasakoja apie dar vieną pesticidų grupę – fungicidus, skirtus augalus pažeidžiantiems grybams naikinti. Tačiau, nepaisant pirminio tikslo veikti kenkėjiškus organizmus, kai kurie pesticidai gali paveikti ir žmogaus organizme vykstančius procesus.
„Pavyzdžiui, yra fungicidų, kurie veikia fermentus, svarbius hormonų sintezei, tokius kaip aromatazė, ir gali sumažinti estrogeno kiekį. Tai gali sukelti hormonų pusiausvyros sutrikimus. Jei poveikis yra didelis, tai gali turėti įtakos vaisingumui“, – sako mokslininkė.
Šis poveikis gali pasireikšti skirtingai. Pavyzdžiui, vyrams gali būti sutrikdyta spermatozoidų gamyba, o moterims ypač svarbus poveikis nėštumo metu, nes besivystantis kūdikis yra itin jautrus hormonų sistemos sutrikimams.
„Yra duomenų, kad plastikuose, pesticiduose ir su maistu besiliečiančiose medžiagose esančios medžiagos gali tiesiogiai veikti moterų reprodukcinę sveikatą. Net ir esant susiformavusioms [vaisiaus] reprodukcinėms struktūroms, nėštumui būtinas tinkamas hormonų lygis, o jo sutrikimas gali padidinti neigiamų baigčių, tokių kaip persileidimas ar nevaisingumas, riziką“, – pasakoja mokslų daktarė.
Ekotoksikologė taip pat pabrėžia, kad kai kurios cheminės medžiagos gali įveikti placentos barjerą, todėl besivystantis kūdikis ne visada yra visiškai apsaugotas nuo aplinkos cheminių medžiagų poveikio.
„Vystymosi laikotarpiai yra jautriausi tiek gyvūnams, tiek žmonėms, nes tuo metu formuojasi organai ir kuriamos sistemos, tokios kaip hormoninė sistema. Jei šis procesas sutrinka, tai gali turėti ilgalaikių pasekmių net ir suaugus, ypač lytiniam brendimui ir jaunų žmonių smegenų vystymuisi. Pavyzdžiui, skydliaukės hormonai šiuo laikotarpiu atlieka itin svarbų vaidmenį neurovystymesi“, – pasakoja dr. L. Baumann.
Mokslininkės minėtos problemos, susijusios su kai kuriais fungicidais ir kitais pesticidais, galinčiais veikti hormonų sistemą, aptariamos ir 2012 m. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ataskaitoje. Be to, 2024 m. „Endocrine Society“ ir IPEN (International Pollutants Elimination Network) ataskaitoje taip pat pabrėžiama, kad pastaraisiais metais padaugėjo pesticidų ir kitų cheminių medžiagų poveikio hormoninei sistemai tyrimų.
Kas Europoje draudžiama – Brazilijoje leidžiama
Dr. L. Baumann pabrėžia, kad Europos Sąjungoje galioja vieni griežčiausių pesticidų reglamentų pasaulyje: „Kitose šalyse leidžiami gerokai didesni pesticidų kiekiai, o kai kurios medžiagos, kurios Europos Sąjungoje yra uždraustos, tebenaudojamos kitur. Šie pesticidai dažnai yra uždraudžiami ne be priežasties, nes žinoma, kad jie gali turėti reikšmingą poveikį žmogaus sveikatai ir aplinkai. Tačiau kai kuriuose regionuose tokių reglamentų apskritai nėra.“
Mokslininkė taip pat atkreipia dėmesį, kad Europos įmonės vis dar gali gaminti ir eksportuoti ES uždraustus pesticidus į besivystančias šalis, nepaisant žinomų rizikų. Anot jos, net jei šių medžiagų kiekiai neviršija vietinių normų, tokios ribos dažnai grindžiamos neišsamiais duomenimis ir gali atsilikti nuo naujausių mokslinių įrodymų.
Šią problemą iš kitos perspektyvos komentuoja biotechnologė iš Federalinio San Paulo universiteto Brazilijoje Rafaella Brito. Mokslininkė atkreipia dėmesį į reguliavimo skirtumus tarp regionų. Ji nurodo, kad, pavyzdžiui, tokie pesticidai, kaip diflubenzuronas (DFB), Europos Sąjungoje yra draudžiamas naudoti, o piriproksifenas (PPF) – labai griežtai ribojamas.
„PPF ir DFB yra sukurti veikti specifinius vabzdžių biologinius procesus, todėl teoriškai neturėtų reikšmingai paveikti kitų organizmų“, – aiškina mokslininkė, pridurdama, kad abi šios medžiagos yra larvicidai, naikinantys ne suaugusius vabzdžius, o jų lervas.
Vis dėlto atlikus naujausius tyrimus šioje srityje, pastebima, kad nors stuburiniai organizmai nuo specifinių pesticidų nemiršta, gali būti paveikiamos įvairios jų funkcijos. Pavyzdžiui, tyrimai su žiurkėmis rodo, kad gamtoje randamos pesticidų koncentracijos gali paveikti kiaušidžių ir sėklidžių vystymąsi, pastebimas ir panašus poveikis žuvims. Todėl šie pesticidai toliau tiriami. Be to, ypatingą susidomėjimą kelia pesticidų poveikis stuburinių organizmų endokrininei reguliacijai.
„Naujausi tyrimai rodo, kad šios medžiagos gali trikdyti hormoninę sistemą, ypač procesus, susijusius su skydliaukės veikla. Be to, šių pesticidų veikimas gali būti susijęs su jų paskirtimi: PPF yra vabzdžių lervų hormoną imituojanti medžiaga, skirta jų hormoninei sistemai paveikti, o DFB veikia kaip chitino sintezės inhibitorius, todėl tiesiogiai su hormonine sistema nesusijęs“, – LRT.lt aiškina mokslininkė R. Brito. Tačiau net jei DFB tiesiogiai neveikia žmogaus endokrininės sistemos, tai nereiškia, kad jis negali jos paveikti netiesiogiai, ypač jei žmogus su šia medžiaga aplinkoje susiduria nuolat arba ilgą laiką.
Svarbu suprasti, kad ilgalaikio poveikio tyrimai dar yra pradinėje fazėje ir jais bandoma užpildyti žinių trūkumą apie minėtų pesticidų įtaką gyvosios gamtos sistemoms. „Dabar siekiame nustatyti poveikį, kuris literatūroje dar nėra gerai aprašytas, pavyzdžiui, poveikį skydliaukei esant labai mažoms koncentracijoms – aplinkoje aptinkamoms koncentracijoms arba net toms, kurios naudojamos praktikoje, nes bent jau Brazilijoje šios medžiagos yra naudojamos vandens telkiniuose“, – teigia mokslininkė iš Brazilijos.
Ji paaiškina, kad pesticidai kartais pilami į vandenį, kad užmuštų maliarinių uodų lervas, tačiau neatsižvelgiama į tai, jog vandens telkinius vietos gyventojai naudoja kaip geriamojo vandens šaltinius. Dėl to smarkiai padidėja į žmogaus organizmą patenkančių cheminių medžiagų kiekis.
Vis dėlto mokslininkė iš Brazilijos ramina, kad, kalbant apie dabartines koncentracijas, kurios atitinka higienos normas, tiesioginių įrodymų apie poveikį žmonėms kol kas nėra.
Su kokiomis medžiagomis susiduriame Europoje
Vienas dažniausių Europoje, įskaitant Lietuvą, naudojamų pesticidų yra glifosatas.
Dr. L. Baumann pasakoja, kad tai yra herbicidas, naudojamas nepageidaujamiems augalams naikinti. Nors kai kurie žmonės jį naudoja ir namuose, pavyzdžiui, įvažiavimo keliams ar kiemams valyti, žemės ūkyje juo daugiausia naikinamos piktžolės.
„Palyginti su kai kuriais kitais pesticidais, glifosatas laikomas mažiau toksišku, tačiau vis tiek žinoma, kad jis gali turėti įvairų poveikį gyvūnams ir žmonėms. Dėl galimo kancerogeninio poveikio tebevyksta diskusijos – kai kurie tyrimai rodo ryšį, tačiau įrodymai vis dar vertinami“, – pasakoja dr. L. Baumann.
Apie glifosato saugumą LRT.lt kalbėjosi ir su „CropLife Lietuva“ direktore Zita Varanavičiene. Jos teigimu, glifosatas yra viena geriausiai pasaulyje ištirtų cheminių medžiagų.
„Jei šiuo metu žinomus visus tyrimus ir duomenis išspausdintume ant A4 lapų, tai jie užimtų visą vilkiko puspriekabę. Būtina pabrėžti, kad ES institucijos – Europos cheminių medžiagų agentūra (European Chemicals Agency, ECHA) ir Europos maisto saugos tarnyba (European Food Safety Authority, EFSA) – vertino ne tik standartinius glifosato tyrimus, bet ir per 3 000 nepriklausomų institutų, mokslininkų, nevyriausybinių organizacijų pateiktus duomenis bei nestandartinius tyrimus“, – pasakoja Z. Varanavičienė.
Pasak jos, glifosato vertinimas ES buvo platus ir viešas. ECHA ir EFSA parengta ataskaita buvo pateikta viešosioms konsultacijoms, per kurias sulaukta daugiau nei 3 000 studijų ir pastabų iš visuomenės, nevyriausybinių organizacijų, universitetų bei nepriklausomų ekspertų.
Z. Varanavičienės teigimu, remiantis daugiau nei 6 300 puslapių apimties vertinimo išvada, kritinių kliūčių glifosato patvirtinimo pratęsimui ES nenustatyta.
Ar vaisiuose iš trečiųjų šalių gali būti pesticidų?
Nepaisant kartais gąsdinančių teiginių apie glifosatą ir kitus pesticidus, mokslininkė iš Amsterdamo ramina: „Oficialiai Europoje, kai tiriami prekybos centruose parduodamų vaisių ir daržovių mėginiai, nustatoma, kad apie 99 proc. jų atitinka ES nustatytas saugos ribas. Taigi galima sakyti, kad jie yra saugūs.“
LRT.lt pasiteiravo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT), kaip dažnai Lietuvoje maisto produktuose aptinkama pesticidų likučių. Tarnybos atsiųstame atsakyme nurodoma, kad Europos maisto saugos tarnyba kasmet skelbia tokių tyrimų rezultatus.
„2024 m., pagal ES koordinuojamą daugiametę kontrolės programą, buvo išanalizuoti 9 842 mėginiai, iš kurių 1,2 proc. neatitiko reikalavimų. Tuo metu nacionalinės mėginių ėmimo procedūros buvo taikomos 86 449 mėginiams, jų neatitikimo lygis siekė 1,8 proc. Pagal sustiprintą importo kontrolės programą buvo ištirti 39 433 mėginiai, jų neatitikimo lygis siekė 3,6 proc.“, – LRT.lt atsiųstame komentare teigia VMVT.
Kalbėdama konkrečiai apie Brazilijoje naudojamus PPF ir DFB pesticidus, VMVT teigė jų likučių Lietuvoje parduodamuose produktuose pernai neaptikusi.
„2025 metais dėl piriproksifeno (PPF) ištirta 230 valstybinių maisto mėginių (vaisių), likučių nustatyta 7 mėginiuose, tačiau neviršijo piriproksifenui nustatytų didžiausių leistinų kiekių. Importo kontrolės metu ištirti 187 mėginiai, likučių rasta 34 mėginiuose, tačiau neviršijo piriproksifenui nustatytų didžiausių leistinų kiekių. 2025 metais dėl diflubenzurono (DFB) ištirta 230 valstybinių mėginių (vaisių), likučių nenustatyta, importo kontrolės metu ištirti 187 mėginiai, likučių nenustatyta“, – elektroniniame laiške nurodė VMVT.
Tai reiškia, kad parduotuvėse perkami vaisiai ir daržovės, atkeliaujantys iš trečiųjų šalių, tikrai neturėtų kelti sveikatos problemų, nes atvejai, kai pesticidų kiekis viršija normas, yra itin reti.
Kuo skiriasi reglamentai Brazilijoje ir Europoje
R. Brito aiškina, kad ES cheminės medžiagos vertinamos atsargiau: jei nustatoma, kad jos gali būti kancerogeninės ar turėti poveikį reprodukcinei sistemai, jos gali būti draudžiamos.
Tai patvirtina ir VMVT. Jos teigimu, Europos Sąjungoje pesticidų saugumas vertinamas remiantis Europos maisto saugos tarnybos mokslinėmis išvadomis. Kiekvienai veikliajai medžiagai nustatomos didžiausios leidžiamos koncentracijos, kurios, pagal dabartinius duomenis, neturėtų kelti rizikos žmogaus sveikatai.
Anot tarnybos, vertinant maisto saugą, atsižvelgiama ne tik į trumpalaikį, bet ir į ilgalaikį poveikį, galimą medžiagų kaupimąsi organizme bei poveikį ateities kartoms.
Tačiau svarbu suprasti, kad pažeidimų būna. „Problema yra nelegaliai į rinką patenkančios klastotės. Tai neištirti, galbūt netinkamai susintetinti cheminiai mišiniai su ES neleidžiamomis priemaišomis arba ES uždraustos medžiagos“, – teigia „CropLife Lietuva“ direktorė Zita Varanavičienė.
Pasak mokslininkės R. Brito, jos gimtojoje Brazilijoje didesnis dėmesys skiriamas ne pavojingumui, o įrodytam konkrečios koncentracijos poveikiui. Kol nėra aiškių įrodymų, kad tam tikras kiekis daro žalą, tokios medžiagos laikomos tinkamomis naudoti.
Ji priduria, kad toks požiūris kelia rimtų problemų: „Dėl to Brazilijoje naudojama daug tokių [sveikatai kenkiančių] medžiagų. Dabar labiau vertinama, ar kai kurios medžiagos turėtų būti draudžiamos, jei jos kelia riziką. Tai svarbu ne pavojingumas, o rizika. Jei sakoma, kad tai pavojinga medžiaga, ji yra kancerogeninė ar mutageninė, bet nėra įrodymų, kad tam tikra koncentracija iš tikrųjų paveikė žmones ar aplinką, tuomet Brazilijoje manoma, kad jos nereikėtų drausti.“
Ką galime padaryti?
Brazilijos mokslininkė R. Brito teigia, kad pesticidų tema apima daug plačiau nei tik maisto saugą. Anot jos, svarbu vertinti ne tik tai, kiek pesticidų lieka galutiniame produkte, bet ir tai, kaip maistas yra užauginamas ir kokį poveikį pesticidų naudojimas daro vietos gyventojams bei aplinkai.
„Šiuo metu dažnai žiūrima tik į galutinį kiekį: jei jis neviršija nustatytų ribų, produktas laikomas tinkamu. Tačiau taip pat svarbu atsižvelgti į tai, kokį poveikį vietos gyventojams daro šių pesticidų naudojimas“, – teigia tyrėja.
Pasak jos, griežtesni ES reikalavimai galėtų paskatinti pokyčius ir pačioje Brazilijoje.
„Jei Europa pasakytų, kad negali pirkti vaisių ar kitų produktų, kai naudojami tokie pesticidų kiekiai, tai galėtų daryti spaudimą Brazilijai keisti teisės aktus. Manau, tai būtų teigiamas dalykas“, – sako R. Brito.
Dr. Lisa Baumann, Laisvojo Amsterdamo universiteto mokslininkė ir nepriklausoma Europos maisto saugos tarnybos ekspertė, mano, kad turi keistis visa Europos žemės ūkio sistema. Anot jos, didesnė ūkininkavimo įvairovė, mažesnė priklausomybė nuo įprastų žemės ūkio praktikų, didesnis ekologinės gamybos vaidmuo ir smulkesnių ūkių sugrįžimas galėtų padėti sumažinti pesticidų naudojimą bei palaikyti biologinę įvairovę.
„Asmeniškai manau, kad turėtume kuo labiau mažinti pesticidų poveikį maistui, o tai reiškia ir ekologinės žemdirbystės skatinimą. Ekologiški produktai nėra visiškai be pesticidų, tačiau jų kiekiai paprastai yra gerokai mažesni, o poveikis biologinei įvairovei – žymiai mažesnis“, – sako ekotoksikologė.
Ji taip pat pabrėžia, kad dabartinė intensyvi žemdirbystė daro poveikį ne tik biologinei įvairovei, bet ir klimatui.
„Dažnai teigiama, kad ekologinis ūkininkavimas yra mažiau produktyvus, tačiau, turint daugiau žemės ir taikant įvairesnes žemės ūkio sistemas, tai nebūtų toks didelis ribojantis veiksnys, – pasakoja dr. Lisa Baumann. – Be to, pesticidų gamyba ir transportavimas reikalauja daug energijos ir prisideda prie anglies dioksido emisijų, todėl jų poveikis yra susijęs ne tik su aplinka ir sveikata, bet ir su klimato kaita.“
