Kaip rodo Lietuvos pavyzdys, pasitelkus spalvingesnį žodyną plačiąją visuomenę galima sudominti net ornitologija. Bet šis komentaras ne apie paukščius. Reaguodama į Rusijos diplomatų išsiuntimą skelbiančią Lietuvos užsienio ministro žinutę „Twitteryje“, Rusijos ambasada Baltarusijoje jį pakomentavo grotažyme #SmallDickEnergy (liet. k. „mažo penio energija“).
Būtų nuostabu, jei įveikus mūsų puritoniškos visuomenės pasipiktinimą, Rusijos ambasados kalambūras pasiektų pasaulio žiniasklaidos antraštes kaip naujasis Lietuvos prekės ženklas. Kodėl?
Nes, kaip žinoma, maži dalykai yra tikri ir gražūs. Tokiu ar panašiu prekės ženklu iki šiol reklamuojame savo šalį užsienio turizmo rinkoje. Nepamenate? Nenuostabu. Daug neblogų „brandų“, už kuriuos buvo dosniai atseikėta geriausiems viešųjų ryšių specialistams, buvo kaipmat viešai išjuokti ir nustumti giliai į stalčių. Drąsūs, nauji ir akį patraukiantys lozungai neišvengiamai sukelia kritiką vidaus diskusijoje. Nėra sunku šmaikščiai supeikti naują mintį – daug sunkiau pateikti savo alternatyvą. O ir pateikus – nenerti į krūmus, o tinkamai ir kantriai ją komunikuoti tikslinei auditorijai. Drąsios šalies įvaizdis buvo pakeistas modernumu, vėliau tikrumu.
Mažas šalies žinomumas užsienyje, iš to kylantys stereotipai ir neigiami vertinimai trukdo mūsų šaliai pasiekti užsibrėžtų tikslų, teigiama naujausioje Lietuvos pristatymo pasauliui strategijoje. Prie Lietuvos prekės ženklo nesėkmės prisideda ir tradiciškai perdėtas reagavimas į pastabas viešojoje erdvėje. Lietuvos pristatymą užsienyje vykdo keletas valstybės institucijų: Vyriausybės kanceliarija, Užsienio, Ekonomikos ir inovacijų, Kultūros ministerijos, VšĮ „Versli Lietuva“, „Keliauk Lietuvoje“, „Investuok Lietuvoje“, Lietuvos kultūros institutas, naujai įkurta Lietuvos įvaizdžio strateginė taryba.
Bet kokia vieša išorinės komunikacijos kritika yra puikiausia galimybė tai pačiai komunikacijai plėtoti, įžiebia ne argumentuotą ekspertų diskusiją, o kaltųjų paieškos kampaniją, ne efektyvesnį ir nuoseklesnį darbą užsienyje, o naujo lozungo kūrimą. Ar Lietuva 2030-aisiais pasaulyje bus pagaliau atpažįstama? – pašaipiai klausia Rusijos ruporas sputniknews.lt, informuodama apie naujausią Lietuvos įvaizdžio kūrimo strategiją „Open for Co-creation“ (Atviri kurti kartu). Taip, be abejo, jei prekės ženklas bus kuriamas tam, kad patrauktų dėmesį, o ne tam, kad jo išvengtų.
Būtų nuostabu, jei įveikus mūsų puritoniškos visuomenės pasipiktinimą, Rusijos ambasados kalambūras pasiektų pasaulio žiniasklaidos antraštes kaip naujasis Lietuvos prekės ženklas.
Bet grįžkime prie Rusijos ambasados pasiūlytos temos. Rusijos diplomatinės tarnybos iškalba ir modernumas tikrai verti pasaulio dėmesio. Šis komentaras pirmiausia atskleidžia vertybių, intelekto ir kultūros skirtumus. Sunku sugalvoti geresnį pavyzdį teiginiui, kaip ženkliai mes nutolome nuo didžiojo brolio. Vidutiniam lietuviui malonu žinoti, kad toks Rusijos diplomato „tagas“ nežeidžia jo išdidumo. Nors geografiškai, be abejo, sunku lygintis su didžiausia pasaulio valstybe. Kas jau kas, o Rusijos diplomatas tą turėtų jausti.
Tokio lygio komentaras geriausiu atveju pirmiausiai parodo jį rašiusio savigarbos trūkumą, lėkštą humorą ir abejotiną išsilavinimą. Tikrai nesinori tikėti, kad Lietuvoje tokia saviraiška gali būti suprasta kaip įžeidimas. Džiugu, kad mūsų visuomenė jau išėjo iš paauglystės kančių, o diplomatija – iš tarpuvartės kultūros.
Minėta valstybės viešinimo strategija pabrėžia nemalonų faktą, kad XXI amžiaus antrojo dešimtmečio pabaigoje 80 proc. Europos gyventojų nežino daugiau nei Lietuvos geografinė vieta ir tapatina mus su posovietine erdve. Kaip besistengtume, užsienio žiniasklaida retai pateikia informacija apie įvykius mūsų šalyje. Nei ugnikalnių išsiveržimų, nei riaušių, nei kraupių žmogžudysčių. Su teigiamomis naujienomis sunku pasiekti žiniasklaidos antraštes. Galbūt padėtų Rusijos diplomatų pastangos? Sunku sugalvoti geresnį būdą atkreipti pasaulio dėmesį. Rusijos ambasados komentaras akivaizdžiai parodo mentaliteto skirtumus.
Be abejo, kad Lietuva negali lygintis dydžiu su didžiausia pasaulio valstybe. Bet ar tikrai? Išvertus klasiko žodžius, ką apie dydį žinome mes.
