Nuomonės

2021.03.02 18:40

Donatas Paulauskas. Kas yra socialinė lytis?

Donatas Paulauskas, LRT.lt2021.03.02 18:40

Būna, kad viešumoje pasirodančios diskusijos apie socialinę lytį gerokai nuklysta į lankas. Todėl norisi priminti, kaip šis terminas suvokiamas toje srityje, iš kurios jis kilo ir kurioje vartojamas dažniausiai, t. y. lyčių studijose (angl. gender studies).

Akademinėje aplinkoje pirmą kartą su socialinės lyties (angl. gender) terminu susidūriau per įvadinę sociologijos paskaitą, buvau ką tik pradėjęs bakalauro studijas viename Lietuvos universitetų, tai buvo 2009 m. Tada poros šimtų studentų auditorijoje sociologijos dėstytoja paminėjo, kad šio dalyko metu sužinosime ir tai, kad kiekvienas mes turime ne vieną lytį, o dvi.

Tuomet jau žinojau, kad ji turi galvoje biologinę ir socialinę lytį, bet to nepatikslino – jaunus, ramiai nenusėdinčius studentus norėjo suintriguoti, paskatinti smalsumą. Pajutau, kad auditorija suglumo ir sutriko, nes tiesiog nesuėjo galai – kaip galima būti dviejų lyčių, kai visą gyvenimą buvai vienos – nereikia būti proto bokštu, kad tą pastebėtum. Ir tik dabar, matydamas užaštrintas viešas diskusijas šia tema, pagaliau supratau, kodėl socialinės lyties terminas gali pasirodyti toks svetimas ir dirbtinis.

Mums neįprasta lyties terminu vadinti kažką daugiau nei tai, ką buitiškai, kasdieniškai suprantame kaip lytį – t. y. genitalijas, lyties organus. Kai girdime, kad lytimi gali būti vadinami ir socialiniai moterų ir vyrų gyvenimo aspektai, atrodo, kad tai paneigia mums pažįstamą tikrovę, kurioje lytis yra tik biologinė realybė. Kasdieniame gyvenime lyties termino reikšmę esame rezervavę tik tokiam supratimui, todėl kažkokia socialinė lytis mums atrodo tarsi nelogiškas išsigalvojimas, iškreipiantis pirminę žodžio „lytis“ reikšmę.

Taip tikrai gali atrodyti, kai socialinės lyties terminas nukeliauja iki buitinės kasdienybės, bet akademiniame, moksliniame kontekste nei užsienio šalyse, nei Lietuvoje šis terminas nėra jokia naujiena. Tyrinėjant moterų ir vyrų socialinį elgesį, jį pradėta plačiai taikyti maždaug 1970-aisiais naujai atsiradusioje moterų studijų akademinėje srityje, kai norėta ištirti, kokią įtaką moterų ir vyrų gyvenimui daro skirtingi visuomenės reikalavimai lytims, įvairios normos, auklėjimas, lūkesčiai, tradicijos ir paplitę požiūriai į tai, koks turi būti tikras vyras ir tikra moteris.

Termino „gender“ vertimas į lietuvių kalbą kaip „socialinės lyties“, atkartojant su biologine tikrove jau susietą žodį, tik pridedant kitokį būdvardį, tikrai nėra pats taikliausias ir tikrai gali trikdyti.

Norėta išanalizuoti, kiek šie visi veiksniai turi įtakos moterų diskriminacijai viešoje erdvėje, jų savivokai ir savivertei, nelygybei namuose, rizikingam vyrų elgesiui su savo sveikata, jų smurtui prieš moteris. Taip pat siekta įvertinti, kokią įtaką visa tai darė moterims ir vyrams praeityje, ankstesniais laikotarpiais, tyrinėjant, kodėl per visą žmonijos istoriją būtent vyrai turėjo daugiausia galios.

Socialine lytimi pradėta laikyti įvairius socialinius standartus, atributus, visuomenės taikomus moterims ir vyrams, kurių jie privalo laikytis. Tai lyčių vaidmenų, elgesio, aprangos, išvaizdos, būdo bruožų, pomėgių, įgūdžių standartai, kuriais socialiai „apvelkami“ moterys ir vyrai. Tam, kad dvi biologiškai skirtingos lytys taptų ir kultūriškai skirtingomis, o kai kuriais atvejais – ir socialiai nelygiavertėmis lytimis. Būtent šis kultūrinis, socialinis „apvalkalas“ mus ir domina, būtent jis ir yra socialinė lytis.

1970-aisiais atsirado pirmoji akademinė moterų studijų programa JAV, o poreikis gilintis į socialinės lyties poveikį buvo toks didelis, kad po dešimties metų šių programų skaičius ten jau siekė 350, o po septynerių metų suskaičiuota net 15 tūkst. tokių kursų, kurie buvo dėstomi 1,5 tūkst. švietimo institucijų per visas valstijas. Visa tai sparčiai atsirado ir Europoje bei kituose žemynuose. Ilgainiui įsikūrė moterų studijų ir lyčių studijų centrai, fakultetai, įsitvirtino daugybė šiai sričiai skirtų mokslinių žurnalų.

Lietuvoje, Vilniaus universitete Moterų studijų centras buvo įsteigtas 1992 m., vėliau tokie centrai atsirado Kauno technologijos universitete, Klaipėdos universitete ir Šiaulių universitete. Nors Lietuvoje niekada nebuvo mokslinį laipsnį teikiančių moterų ar lyčių studijų programų, įvairūs šios temos dalykai jau ilgus metus dėstomi aukštosiose mokyklose, lyčių temomis apsiginta daugybė mokslinių darbų įvairiose disciplinose. Ir visur, vos tik kalba pasisuka apie lyčių studijas, neišvengiamai analizuojama socialinės lyties tema. Todėl socialinė lytis – menka sensacija, kai jau daugiau nei 50 metų ji viso pasaulio analizuojama, tyrinėjama ir aptarinėjama.

Termino „gender“ vertimas į lietuvių kalbą kaip „socialinės lyties“, atkartojant su biologine tikrove jau susietą žodį, tik pridedant kitokį būdvardį, tikrai nėra pats taikliausias ir tikrai gali trikdyti. Mano įvardintus socialinės lyties atributus sudėtinga vadinti lytimi tikrąja to žodžio prasme (nors ir kiek kitokio, socialinio pobūdžio). Juk tiesiogine prasme nei moterų ar vyrų elgesys nėra lytis, nei apranga nėra lytis, nei įgūdžiai nėra lytis. Todėl socialinės lyties termine esantį žodį „lytis“ turime priimti perkeltine, simboline, metaforine prasme (anglakalbiams tokie rūpesčiai svetimi, nes žodis „gender“, anksčiau reiškęs tik gramatinę giminę, savo sandara visiškai kitoks nei žodis „sex“, žymintis biologinę lytį).

Taip, minėti atributai patys savaime nėra lytis, bet itin glaudžiai susiję su lytimi, kadangi visus šiuos dalykus mes skirstome į moteriškus ir vyriškus, visus juos rūšiuojame lytį nusakančiais būdvardžiais. Todėl lyčių studijose dažnai pristatomas toks dvinaris aiškinimas: biologinės lyties dėmenys yra vyras/moteris (angl. male/female), socialinės lyties – vyriška/moteriška (angl. masculine/feminine).

Nors pats terminas įsitvirtino prieš pusšimtį metų, socialinė lytis egzistavo nuo momento, kai žmonija savo aplinką pradėjo rūšiuoti į vyriška/moteriška. Turbūt esate pastebėję, kiek daug dalykų mes vis dar taip skirstome, kiek daug jų apkrauname lyties reikšmėmis ir kaip dažnai stengiamės neperžengti savo lyčiai priskirto moteriškumo ar vyriškumo rėmų. Man labai patinka Riki Wilchins mintis, kad lyties reikšmėmis apkrauname (angl. gendered) net balso tembrą, kulniukų aukštį, plaukų ilgį, kūno sudėjimą, cigarečių pasirinkimą.

Socialinė lytis kaip tokia nėra nei bloga, nei gera. Tai tiesiog istorinė ir šiuolaikinė žmonijos gyvenimo realybė, kurią būtų beprasmiška neigti ar ignoruoti, nes nuo to ji niekur nedings – nei iš mūsų visuomenės, nei iš mūsų pačių.

Mums taip pat svarbu, sako R. Wilchins, ar marškiniai segami iš dešinės į kairę, ar iš kairės į dešinę, kokias spalvas renkamės, kokiu sportu užsiimame, kokį maistą valgome, nes visa tai pažymėta „vyriška“ arba „moteriška“. Šitai ir dar daugiau gali būti vadinama socialinės lyties atributais. O jeigu netikite, kad net maistas gali būti „sulytintas“, įveskite į interneto paieškos svetainę paeiliui „woman, food“ ir „man, food“ ir atlikite su šiais žodžiais asocijuojamų vaizdų paiešką – įsitikinsite savo akimis.

Biologinę lytį gana lengva suskirstyti į kategorijas, o štai socialinės lyties atveju tai sudėtinga, kadangi ši yra labiau skalė nei du „moteriška/vyriška“ stalčiukai. Kitaip sakant, itin retai kuris yra nuosekliai ir visapusiškai „vyriškas“, atitinkantis visus stereotipinio vyriškumo reikalavimus, nenusižengiantis nė vienam jų, kaip ir retai sutiksi tokią moterį, kuri 100 proc. atitiktų tradicines moteriškumo taisykles visur ir visada. Dauguma mūsų esame kažkur tarp šių dviejų polių, turintys ir moteriškų, ir vyriškų bruožų, todėl neišvengiamai išlendame iš tradicinio lytiškumo rėmų.

Sidnėjaus universiteto lyčių studijų profesorė Raewyn Connell pateikia tokius į rėmus netelpančius pavyzdžius: moterys, kurios yra šeimos galva, ir vyrai, kurie augina vaikus; moterys, kurių profesija – kariauti mūšio lauke, ir vyrai, kurie dirba slaugytojais. Pavyzdžius galėtume tęsti, minėdami ne tik vaidmenis šeimoje, profesijas, bet ir asmenybės savybes, išvaizdą, manieras ir pan.

Konservatyvioje visuomenėje kuo toliau žmonės nutolę nuo vyriškumo ar moteriškumo polių, tuo didesnių sankcijų (diskriminacijos, patyčių, pajuokų, neapykantos, smurto) jie susilaukia už visuomenės požiūriu netinkamą socialinės lyties vaidmens atlikimą. Todėl mūsų laisvė – sąlygiška, nes konservatyvioje visuomenėje siekiama, kad biologinė lytis visuomet ir visais atvejais sutaptų su socialine lytimi, pvz., jei gimei moteriškos lyties, privalai siekti perimti visas moteriškumo taisykles. Minėta moteris karė ar vyras slaugytojas tokios logikos besilaikančioje kultūroje suvokiami kaip pažeidžiantys lyčių tvarką ir neatitinkantys ar nevisiškai atitinkantys jiems priskirtus lyčių vaidmenis.

Socialinės lyties atsiejimas nuo biologinės mums leido atrasti daug svarbių įžvalgų apie moterų ir vyrų gyvenimą. Pavyzdžiui, tyrinėdami vyrų socialinę elgseną, psichologiją, įpročius, vaidmenis, jiems taikomus visuomenės lūkesčius, stereotipus, galime geriau suprasti, kodėl vyrai gyvena 9,5 metų trumpiau nei moterys, kodėl jų pilna įkalinimo įstaigose, kodėl jų emocinė sveikata tokia tragiška, kodėl jie imasi smurto prieš moteris ir prieš vaikus, kodėl jų mažiau įgyja aukštąjį išsilavinimą, o kartu – kodėl jie dažniau atsiduria vadovų pareigose, gauna didesnius atlyginimus, dažniau būna išrenkami į politinius postus ir pan.

Mes sužinome, kad visa tai nėra moterų ir vyrų biologijoje užprogramuoti ir todėl neišvengiami fenomenai. Tai mums leidžia pamatyti plika akimi nematomas lyčių nelygybės problemas ir jų priežastis, o juk atradus priežastis paprasčiau vieną ar kitą problemą išspręsti.

Socialinė lytis kaip tokia nėra nei bloga, nei gera. Tai tiesiog istorinė ir šiuolaikinė žmonijos gyvenimo realybė, kurią būtų beprasmiška neigti ar ignoruoti, nes nuo to ji niekur nedings – nei iš mūsų visuomenės, nei iš mūsų pačių.

Autorius yra lyčių lygybės ekspertas, knygų autorius, Centrinės Europos universitete (CEU) įgijęs lyčių studijų magistro laipsnį, daugiau nei penkerius metus dėstęs lyčių studijas ir teorijas Vilniaus universitete.

Populiariausi