„Euroviziją“ laimėjo Bulgarija, Lietuva užėmė 22 vietą

Vienoje baigėsi 70-oji, jubiliejinė, „Eurovizija“. Paaiškėjo balsavimo rezultatai. Laimėtoja tapo Bulgarija, kurios atlikėja Dara atliko dainą „Bangaranga“. Lietuva liko 22-oje vietoje.

„Eurovizijos“ finale šįkart rungėsi 25 šalių dainininkai, Lietuvos atstovo pasirodymo numeris buvo 19-tasis.

Laidos įrašą galite peržiūrėti čia:

Konkurse balsavo visų dalyvaujančių šalių komisijos ir žiūrovai. Balsavimas finale, kitaip nei pusfinaliuose, prasidėjo jau vakaro pradžioje, pradėjus skambėti pirmajai konkurso dainai.

Lietuvos žiuri balsus Europai skelbė praėjusių metų atstovas „Eurovizijoje“, grupės „Katarsis“ vokalistas Lukas Radzevičius. Lietuvos komisija 12 balų skyrė Bulgarijai, 10 – Lenkijai, 8 – Izraeliui, 7 – Norvegijai, 6 – Švedijai, 5 – Suomijai, 4 – Danijai, 3 – Moldovai, 2 – Čekijai, 1 – Prancūzijai.

Lietuvai balų skyrė šių šalių komisijos: Italija (2 balai), Suomija (8 balai).

Vakarą pradėjo filmukas, kuriame pasakojama, kaip praėjusių metų laimėtojas, austras JJ, išvykdamas iš Bazelio ten paliko jo svarbia sceninio pasirodymo dalimi tapusį popierinį laivelį. Per metus laivelis nukeliavo ilgą kelią ir galiausiai atsidūrė Vienos operos teatre, kur simboliškai prasideda šių metų finalas – su pernykščio konkurso laimėtoju JJ ir Vienos ORF radijo simfoniniu orkestru.

Veiksmui persikėlus į „Eurovizijos“ areną, JJ dainavo naują kūrinį „Unknown“ ir pernai konkurse triumfavusią dainą „Wasted Love“, scena su savo šalių vėliavomis žingsniuojant visiems finalininkams.

Jiems prisistačius, vakaro vedėjai – aktorius Michaelis Ostrowskis ir Victoria Swarovski – paskelbė finalo ir balsavimo pradžią.

Vakarą pradėjo Danijos atstovas Sørenas Torpegaardas Lundas, kuris į „Euroviziją“ atvyko su daina gimtąja kalba „Før vi Går Hjem“.

Charizmatiškas dainininkas, muzikinio teatro aktorius „Eurovizijoje“ atlieka kūrinį apie audringo vakarėlio pabaigą ir pagundas, kai protas kovoja kūnu, trokštančiu leistis į aistringą nuotykį. Kartu su šokėjais dainininkas šėlsta stikliniame kube, jie vėliau nuplėšia jam marškinius. Tai kiek primena numerį, kurį prieš kelerius metus „Eurovizijoje“ rodė britų dainininkas Olly Alexanderis.

Dar prieš kelias dienas danas buvo laikomas vienu pagrindinių favoritų, tačiau dabar prognozės jam kiek suprastėjo – galbūt vien todėl, kad šou režisieriai jam paskyrė pirmąjį pasirodymo numerį, ir gerbėjai abejoja, ar iki vakaro pabaigos žiūrovams jo sukurtas įspūdis nenublanks.

Ugningą temą tęsia Vokietijos atstovė Sarah Engels – su daina „Fire“, erotišku įvaizdžiu ir šokėjomis, ugnies pliūpsniais, taip pat – laisvu kritimu į jų rankas nuo dviejų metrų aukščio pakylos.

„Eurovizijos“ gerbėjai sako, kad tokiais pasirodymais dažniau pasižymi Pietų Europos šalių artistai, tačiau konkurse muzika neturi sienų, o S. Engels pasirodymas tikrai traukia akį ir jau vadinamas vienu aistringiausių šių metų konkurse.

Trečiasis scenoje – Izraelio atstovas Noamas Bettanas – su prikimusiu balsu ir daina „Michelle“ apie meilę be atsako. Prancūziškai, angliškai ir hebrajų kalba Noamas dainuoja dideliame besisukančiame deimante, prie jo glaustantis šokėjai, scenoje šoka dar keturios merginos.

Izraelio dalyvavimas konkurse kelia daug aistrų, per pusfinalį iš arenos buvo išvesti keli protesto šūkius skandavę žiūrovai. Taip pat vienas iš operatorių per generalinę pusfinalio repeticiją atsitrenkė ir sužeidė vieną jo šokėjų, tačiau atsiprašė, o pati šokėja patvirtino, jog incidentas nutiko netyčia.

Belgijos dainininkė Essyla scenoje – su šokių muzikos kūriniu „Dancing On The Ice“, sniego baltumo suknele, scenoje krintančiomis snaigėmis ir šokėjais. Pasirodyme – daug sniego baltumo spalvos, o pati ritminga daina vadinama viena stilingiausių šių metų „Eurovizijoje“.

Šokius scenoje keičia graudi daina. Apsiaustu pasidabinusi Albanijos popžvaigždė Alis kviečia išgirsti kūrinį „Nan“ – apie motinų, kurių vaikai paliko namus, meilę jiems.

Scenoje ekrane rodomos mamos ir jų sūnūs ir dukros, kurie paliko gimtąją šalį, už dainininko nugaros skleidžiasi sparnai, antroje pasirodymo dalyje į sceną žengia ir aktorė, įkūnijanti dainininko motiną.

Toliau scenoje – pūkuotais oranžiniais drabužiais ir su niekuo nesupainiojama kepure pasidabinęs Graikijos atstovas Akylas. Po pasirodymo pusfinalyje jis tapo tikra interneto sensacija, dėl dainininko kūrinio ir numerio iš proto kraustosi vaikai.

Skurdžioje aplinkoje augęs, dar neseniai virėju dirbęs dainininkas savo kūrinį „Ferto“ ir pasirodymą konkurse skiria savo mamai, kuri vertėsi per galvą ir dirbo kelis darbus, kad galėtų išmaitinti savo vaikus. Scenoje Akylas važinėja paspirtuku, ekrane atrodo lyg kompiuterinio žaidimo herojus, vėliau veiksmas persikelia į kambarius, kuriuose Akylas šėlsta su antikine skulptūra ir dainuoja tarp aukso luitų.

Ukrainos atstovė Leleka „Euroviziją“ žavi jautria daina „Ridnym“ apie viltį, jog net sunkiausiomis akimirkomis šviesus etapas – jau netoli.

Vokietijoje daug metų gyvenanti, tačiau į Ukrainą grįžti ketinanti džiazo ir alternatyviosios muzikos dainininkė scenoje – su baltu rūbu, kurio dalis simbolizuoja sparną, folkloro motyvais, muzikantu, rankose laikančiu tradicinį ukrainiečių instrumentą bandurą.

„Dalyvauti „Eurovizijoje“ mums labai svarbu, nes turime būti girdimi. Ukrainiečiai myli kultūrą, net šiais sudėtingais laikais visi bilietai į teatro spektaklius išgraibstomi akimirksniu“, – LRT.lt pasakojo Leleka.

Toliau scenoje – žymiausia „Eurovizijos“ finalo dalyvė, visame pasaulyje garsi Australijos atstovė Delta Goodrem.

Scenoje ji – su aukso spalvos, 7 tūkstančiais „Swarovski“ kristalų puošta suknele, simboliška saulės užtemimo dekoracija, spindinčiu fortepijonu. Dramatišką dainą „Eclipse“ apie tai, kad geriausi dalykai nutinka, kai tinkamai susiklosto laikas ir aplinkybės, dainininkė baigia ant iš fortepijono išlindusio pjedestalo – lyg didelio amerikietiško šou žvaigždė.

Prieš pat finalą australė buvo laikoma viena realiausių pretendenčių laimėti šių metų „Eurovizijoje“ – neabejojant, kad jos įspūdingą vokalą turėjo puikiai įvertinti ir komisijos.

Vienintelę metalo dainą į finalą atnešti sugebėjo Serbija. Šiai šaliai atstovauja grupė „Lavina“ – su trankiu, įniršio ir ilgesiu kupinu kūriniu „Kraj Mene“, ryškiu grimu, kardo formos mikrofono stovu, ugnies pliūpsniais ir vokalistu, kuris pusfinalyje susidūrė su balso problemomis, tačiau finale jau atrodo tvirčiau.

Vos prieš dieną paskelbus, kad Malta šiais metais surengs „Mažąją Euroviziją“, šalis būtų nieko prieš priimti ir suaugusiųjų konkursą. Juolab kad, kaip ir Lietuva, „Eurovizijos“ ši šalis dar nėra laimėjusi.

Šaliai atstovauja jos didžiausia šių dienų popžvaigždė – dainininkas Aidanas. Romantikas su įspūdinga plaukų kupeta dainuoja kūrinį „Bella“, kurį pats pristato kaip laikui nepavaldžią dainą – tokią, kokia galėjo būti parašyta ir prieš 60 metų. Dainuojant aplink jį pradeda suktis sudėtinga konstrukcija, sukurianti tornado efektą ir taršanti atlikėjo šukuoseną. Vienas įdomių akcentų – šiuo kūriniu Malta po 54 metų sugrąžino į konkursą savo kalbą, kuri dominuoja dainoje „Bella“.

Čekijos atstovas Danielis Zizka sėkmės „Eurovizijoje“ siekia balsu, kuris išties daro įspūdį. 23-ejų vokalistas scenoje – su dramatiška daina „Crossroads“ apie sudėtingą gyvenimą šiuolaikiniame pasaulyje ir jame laukiančius pasirinkimus.

Dainininkas kūrinį atlieka tarp veidrodžių ir, nors kai kurie „Eurovizijos“ gerbėjai kūrinyje pasigenda ryškaus priedainio, tai nesutrukdė dainai žengti į finalą.

Į konkursą po pertraukos grįžusi Bulgarija tapo jo sensacija. Šalis į konkursą atsiuntė vieną populiariausių savo dainininkių Darą – su užkrečiančiu, socialinių tinklų įrašams sutvertu ritmingu kūriniu „Bangaranga“. Pavadinimas – tarsi burtažodis, anot Daros, turintis saugoti nuo piktųjų dvasių ir blogos energijos.

Komplimentų nusipelno ir įsimenanti choreografija ant kėdžių, kurią Dara atlieka su keturiais švedų šokėjais (dalyje pasirodymo dėvinčiais keistas peršviečiamas kaukes), ir filmavimo režisierių darbas, dėl kurio susidaro įspūdis, jog didžioji dalis pasirodymo vyksta kambaryje. Įspūdis (ir galvoje nuolat skambantis žodis „Bangaranga“) tokie stiprūs, jog prieš finalą Bulgarija lažybininkų prognozių lentelėje pakilo į lyderių trejetuką.

Kroatijos grupė „Lelek“ „Eurovizijoje“ – su folkloriniu dainavimo stiliumi ir jautria bei prasminga dainos „Andromeda“ tema. Keturios dainininkės, pasidabinusios raudonais, viena – baltais drabužiais, veidai išpiešti simboliais, scenoje šaudo ugnies pliūpsniai, tačiau svarbiausias ginklas – puikiai derantys balsai.

Daina „Andromeda“ per karo metaforą pasakoja apie moterų stiprybę ir pasiaukojimą, pasirodyme yra ir istorinių užuominų. Piešiniai ant veido atspindi tatuiruotes, kurias Osmanų imperijos laikais kroatų moterys darydavo, tikėdamos, jog jos gali apsaugoti nuo pagrobimo.

Jungtinei Karalystei atstovauja „Look Mum No Computer“ – britų muzikantas, internete išgarsėjęs filmukais, kuriuose muzikos instrumentus kuria iš keisčiausių daiktų.

„YouTube“ žvaigždė į „Euroviziją“ atvyko su kūriniu „Eins, Zwei, Drei“, kurio idėja – nuobodulys, patiriamas dirbant kasdienį darbą biure. Atlikėjas laksto tarp stalų ir skundžiasi tuo nuoboduliu, aplink šėlstant šokėjams su pūkuotų kompiuterio monitorių kaukėmis. Taip pat groja paties sukurtu klavišiniu instrumentu (jis pats taip pat kūrė ir konstravo kitas scenografijos detales).

Kodėl priedainis vokiškai? „Nes čia Europos konkursas, o ir Austrijoje kalbama vokiškai“, – juokėsi muzikantas, kurio daina – elektroninės popmuzikos ir repavimo derinys. Beje, gimtinėje jis už šį kūrinį sulaukė daug kritikos, tačiau numoja į tai ranka: „Jei gausiu nulį taškų, pasigaminsiu marškinėlius su užrašu – žiūrėk, mama, nulis taškų“.

Prancūzijai finale atstovauja Monroe – JAV gimusi 17-metė dainininkė, kuri yra jauniausia konkurso dalyvė. Popmuzikos ir operinio dainavimo technikas derinanti artistė scenoje žengia baltu taku, apsupta juodai apsirengusių šokėjų. Tai pasirodymas, įkvėptas miuziklo „Vargdieniai“, ir jis išties dvelkia miuziklo žanru.

Dramatiška daina „Regarde!“ – tarsi raginimas sustoti, apsidairyti ir paklaikusiame šių dienų pasaulyje suprasti, kad svarbiausia gyvenime yra meilė ir taika.

Moldovos dainininkas Satoshi scenoje – su spindinčiais marškinėliais, ant kurių užrašytas jo šalies tarptautinis telefono kodas. Ir tai nėra atsitiktinumas.

Kūrinys „Viva Moldova!“ šlovina dainininko gimtinę, pasakoja apie po pasaulį išsibarsčiusius jo tautiečius ir ragina linksmintis. Spindintys rūbai su tarptautiniu Moldovos telefono kodu, ugnies pliūpsniai, ekrane šokančios animacinės figūros ir įsižiebiantis dainos pavadinimas, o galiausiai – milžine virstanti pasirodyme dalyvaujanti dainininkė.

Akivaizdu, kad dainos tikslas – pristatyti gimtinę kaip džiugesio kupiną, patrauklią šalį. Tuo pačiu tai – ir vienas energingiausių vakaro kūrinių, kurio klausantis ramiai sėdėti tikrai nelengva.

Suomija – viena iš šių metų „Eurovizijos“ favoričių. Šaliai atstovauja garsi, ne vienu sėkmingos karjeros dešimtmečiu pasigirti galinti smuikininkė Linda Lampenius ir dainininkas Pete Parkkonenas, atliekantys kūrinį apie deginančią aistrą „Liekinheitin“.

Beje, dėl L. Lampenius konkurso rengėjai net padarė išimtį – jos smuikas scenoje įgarsintas, nors paprastai „Eurovizijoje“ visa muzika, išskyrus balsus, turi skambėti iš įrašo. Juodai apsirengęs P. Parkkonenas dainuodamas tarsi meldžiasi stilizuotoje klausykloje, o baltais rūbais pasidabinusi L. Lampenius groja smuiku, jos plaukus plaikstant vėjui ir užsidegant scenografijos elementams.

Visa tai primena „Eurovizijos“ bažnyčią, suderintą su nuodėmingos meilės akcentais. Suomiai beveik neabejoja, kad po 20 metų pertraukos išplėš antrąją pergalę „Eurovizijoje“. Ar tai tikrai nutiks – paaiškės vakaro pabaigoje.

Po Suomijos scenoje – Lenkijos atstovė Alicja, 2020-aisiais praradusi iškovotą kelialapį į „Euroviziją“ dėl pandemijos, o šiandien pagaliau stovinti šio konkurso scenoje.

Sidabro spalvos korsetu pasidabinusi atlikėja dainuoja ant pasvirusios pakylos, jos kūrinys „Pray“ – akivaizdžiai įkvėptas amerikietiškos gospelo ir ritmenbliuzo muzikos. Įspūdį sustiprina ant pakylos šėlstantys šokėjai, o kūrinys jau pelnė „Eurovizijos“ gerbėjų simpatijos, nors ir pastebima, kad jo struktūra – gana neįprasta komercinei popmuzikai.

Atėjo Lietuvos eilė. Prieš finalą Lion Ceccah prisipažino, jog jau jaučiasi kiek pavargęs nuo repeticijų ir interviu maratono, tačiau visas jėgas sutelkė į paskutinį ir svarbiausią startą. Stilingas numeris, keliantis diskusijų užsienio žiniasklaidoje, roboto judesiai ir daina apie tai, kad dirbtinio intelekto užvaldomame pasaulyje reikia nepamiršti žmogiškumo – „Sólo Quiero Más“ dar kartą garsiai suskambo „Eurovizijos“ arenoje.

Švedijos dainininkė Felicia prieš finalą sukėlė daug šurmulio – po penktadienio vakaro generalinės repeticijos nualpo, todėl jai prireikė medikų pagalbos. Gydytojai nustatė dehidrataciją, šeštadienį artistei buvo leista vėliau atvykti į repeticijas, o vakare – persirengti po pasirodymo prieš einant į „žaliąjį kambarį“, mat jos sceninis kostiumas – labai aptemptas.

„Eurovizijoje“ ji – su praėjusio dešimtmečio šokių muzikos įkvėpta daina „My System“ ir lazerių šou, kuris reikalauja labai tikslios choreografijos. Areną ji trims minutėms pavertė milžinišku šokių klubu – skambant kūriniui drebėjo arenos sienos.

Po Švedijos scenoje – vasariškas ir seksualus Kipro pasirodymas. Šaliai atstovauja dainininkė Antigoni – žinomos kulinarinių TV laidų vedėjos Tonios Buxton dukra. Pietietiško atspalvio dainą „Jalla“, kurioje skamba ir tradicinių Kipro instrumentų skambesys, Antigoni atlieka su šokėjomis, pasidabinusi baltu sijonėliu ir liemenėle, pasirodyme figūruoja didelis stalas, ant kurio atlikėja šoka, kaip ir dainuojama kūrinio priedainio tekste.

Jos patekimas į finalą internete sukėlė daug diskusijų tarp konkurso gerbėjų – mat Antigoni vokalas atrodo gerokai mažiau įspūdingas, nei choreografija. Tačiau „Eurovizija“ – ne tik muzikos, bet ir vaizdo konkursas.

Italijai atstovauja Salas Da Vinci – 57-erių italas yra vyriausias šių metų finalo dalyvis. Į sceną jis žengia, pasidabinęs baltu kostiumu ir dainuoja pagal visas itališkos estrados tradicijas sukurtą nuotaikingą dainą „Per sempre si“ apie amžiną meilę.

Jam už nugaros šėlsta šokėjai, suvaidinantys vestuvių sceną – po bučinio nuotaka akimirksniu nusiplėšia suknelės dalį ir atskleidžia, kad ji papuošta Italijos vėliavos spalvomis. Galiausiai visi scenoje esantys atlikėjai parodo savo vestuvinius žiedus.

Norvegijos atstovas Jonas Lovv žadėjo, kad sėkmės pusfinalyje atveju ant kojos išsitatuiruos „Eurovizijos“ konkurso logotipą. Kol kas tam jis tikriausiai neturėjo laiko, tačiau nekyla abejonių, kad tai padarys – tiek džiaugsmo dar neseniai mažai girdėtam ūsuotam dainininkui kelia dalyvavimas „Eurovizijoje“.

Konkurse jis – su grupės „Maneskin“ vokalisto Damiano Davido sceninį drabužį primenančiomis kelnėmis, Freddie Mercury manieromis ir energinga, roką ir popmuzikos rimtus apjungiančia daina „Ya Ya Ya“, kurią dainuoja, lydimas muzikantų grupės.

Arčiau roko skambesio linksta į konkursą po pertraukos sugrįžusios Rumunijos atstovė Alexandra Căpitănescu – su trankiomis gitaromis, scenoje sėdinčia mistiška balta figūra, šėlstančia muzikantų grupe ir vokalo maniera, primenančia žymios JAV grupės „Evanescence“ lyderę Amy Lee.

Scenoje – simbolinės grandinės, drama, sproginėjanti ugnis ir daug kartų pakartojamas dainos pavadinimas „Choke Me“ – „Prismauk mane“. Anot Alexandros, tai metafora, kalbanti apie vidines kovas ir nerimą.

Paskutinis vakaro pretendentas – konkurso šeimininkės Austrijos atstovas. 19-metis dainininkas Cosmo su spindinčiomis gyvūnų kaukėmis pasipuošusiais muzikantais ir šokėjais dainuoja kūrinį „Tanzschein“ – anot atlikėjo, jis kupinas kritikos šių dienų klubinei kultūrai, kurioje dominuoja ne meilė muzikai, o pozavimas ir maivymasis.

Su mėlyna išpiešta žvaigžde ant veido Cosmo į finalą žengė kaip artistas, kuriam buvo prognozuojama vieta lentelės dugne, tačiau tai neišmušė jo iš vėžių – tvirtas ir kupinas pasitikėjimo savimi pasirodymas.

Prisiminus visų vakaro kūrinių ištraukas, scenoje – ypatingas numeris, kuriam susivienijo būrys ankstesnių metų „Eurovizijos“ žvaigždžių. „Eurovizijos“ laimėtojai Alexanderis Rybakas, „Lordi“ ir Ruslana, aukštas vietas konkurse užėmę Kristianas Kostovas, Maxas Mutzke, Miriana Conte, Verka Serdiučka ir Erika Vikman surengė pasirodymą, kuriame dainavo ne savo, o kitų artistų eurovizinius hitus, aprėpiančius didelę dalį konkurso 70 metų istorijos.

Konkurso rengėjai išlaikė tradiciją specialiu numeriu pristatyti ir vieną savo šalies muzikos žvaigždžių. Šįkart specialaus pasirodymo garbę jie suteikė elektrosvingo žanro vienam pradininkų, garsiam Austrijos didžėjui, kompozitoriui ir prodiuseriui Parov Stelar, kuris su grupe ir šokėjais pristatė specialiai šiai progai sukurtą dainą „Black Lillies“.

Dar vienas vakaro netikėtumas – austrų dainininko Cesaro Sampsono, 2018-aisiais dalyvavusio „Eurovizijoje“, pasirodymas. Scenoje jis atliko garsiojo JAV dainininko Billy Joelo dainą „Vienna“, išleistą dar 1977-aisiais.

Galiausiai pradėti skaičiuoti balsai ir užvirė įtempta kova.