Antroji koronaviruso banga parodė, kur slypėjo pirmosios suvaldymo sėkmė ir ar tikrai turėjome politikus, kuriuos galime vadinti lyderiais, padariusiais viską, jog išeitų aukštai pakėlę galvas.
Du tūkstančiai, trys tūkstančiai... Jausmas toks, lyg žaistume rusišką ruletę. Ir ta sveikatos ministro ironija, jog „bus sunku iš gauto už nuopelnus pistoleto į virusą pataikyti“, tapo makabriška. Nes į virusą tikrai pataikyti nepavyksta. O vaizdas toks, kad jei ministras dovanų gavo „glocką“, tai kažkas virusui padovanojo kulkosvaidį.
Taigi, kas nutiko, kad taip didžiavęsi suvaldyto viruso plitimu, šiandien turime nevaldomą situaciją? Akivaizdu, jog stipriai pasikeitė visuomenės elgesys. Jei pavasarį supratome, jog susidūrėme su itin pavojingu virusu ir tik mūsų susitelkimas gali padėti suvaldyti jo plitimą, tai rudenį jau pasitikome po neįtikėtinos lavinos dezinformacijos, sąmokslo teorijų ir elementaraus atsipalaidavimo. Ir tapo akivaizdu, kad, nenuvertinant tuometės Vyriausybės gana ryžtingų veiksmų, taikliausią šūvį virusui paleido žmonės, jautę atsakomybę už save ir už kitus.
O kaip atrodė politinė lyderystė po visus taip nudžiuginusios statistikos pasitinkant vasarą? Vasaros metu, kai turėjo būti stiprinamos visos grandys, kai reikėjo įvertinti pavojingai pakitusias ir visuomenės nuotaikas, panašu, jog lengvas atostoginis brizas pūtė valdžios institucijose.
Kaip kitaip paaiškinti tai, jog gruodžio 3 dieną, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovė Rolanda Lingienė po išsakytos kritikos pareiškia: „Ar buvo kokia nors kariuomenė, kuri laimėtų karą su šakėmis? Iš tiesų, tiek, kiek galima, tiek mūsų žmonės yra pasiruošę, bet kad įstaigoje trūksta bet kokių išteklių.“ Taip išeina, kad sveikatos ministrui „glockas“, o NVSC – šakės (visomis prasmėmis)?
Vasaros metu, kai turėjo būti stiprinamos visos grandys, kai reikėjo įvertinti pavojingai pakitusias ir visuomenės nuotaikas, panašu, jog lengvas atostoginis brizas pūtė valdžios institucijose.
Taip, kritika ir ankstesnėms valdžioms, jog šis centras niekam nebuvo įdomus, pagrįsta. Tačiau klausimas, kur ir NVSC lyderystė, kai turi žiniasklaidos dėmesį, tačiau nesugebi jo išnaudoti, kad tiems patiems politikams spaudimą padarytum.
O jei NVSC politikus įspėjo, tačiau sprendimų laiku nebuvo, tada kalbėti reikia jau ne apie politikų lyderystę, bet apie pavojingą neveikimą. Vis dėlto ne savaitė pasiruošimui buvo.
Galiausiai, kur ta politinė lyderystė dingo, kai tapo akivaizdu, jog dalis visuomenės nebesugeba įvertinti viruso keliamos grėsmės? Jos būtent tada labiausiai ir reikėjo, o ne tada, kai žmonės patys mobilizavosi. Ir labai simboliška, jog dar turint kelias darbo dienas premjeras žurnalistams taria: „Turit naują valdžią, ir klausinėkit jų.“ Tikro lyderio žodžiai. Deja, bet tenka paradoksaliai pripažinti, kad kai draudimų labiausiai reikėjo, jų ir pristigo.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.
