Nuomonės

2020.11.23 08:46

Ramunė Sotvarė-Šemetienė. Karantino milijardas žmonių sąskaitose – blogas pranašas

Ramunė Sotvarė-Šemetienė 2020.11.23 08:46

Mušdama COVID-19 plitimo, su virusu kariaujančių gydytojų kritimo, ligoninių perpildymo infekuotaisiais rekordus, Lietuva kažkaip nejučia išsiveržė ir į kitas aukštumas.


Turtingiausiųjų tautiečių sąraše atsirado dar vienas, antrasis milijardierius, o vien tik bankuose laikomų sutaupytų lėšų suma per šiuos, jau dviejų karantinų pažymėtus 8 mėnesius, padidėjo pusantro milijardo. Taip. Teisingai. Milijardo.

Šiuo metu indėlių suma jau gerokai viršija 16,5 milijardo ir nenumaldomai didėja, žadėdama metų pabaigoje pasiekti 17 milijardų. Ne milijonų. Tokį žmonėms priklausančių lėšų kiekį galima palyginti nebent su valstybės biudžetu pastarojo nenaudai. Šįmet buvo planuota gauti per 13 milijardų, bet nepavyko.

Kitais metais mūsų valstybės biudžeto pajamos kartu su Europos Sąjungos ir kitomis tarptautinės finansinės paramos lėšomis turėtų sudaryti kiek daugiau nei 11 milijardų eurų. O tai būtų 6 milijardais mažiau nei mūsiškai turi pasidėję bankuose.

Jeigu tik žmonės panorėtų, galėtų padengti beveik visą valstybės skolą, kuri šiais metais, beje, taip pat sumušė visus rekordus ir jau pakrikštyta istorine.

Gerai, kai žmonės taupo, dar geriau, kai turi ką taupyti. Bet nenuodėmė paklausti, kaip taip gali būti? Per pirmąjį karantiną ir verslas, ir žmonės buvo uždaryti. Judėjimas nevyko. Nespėjus atsigauti, paskelbtas antrasis, vėl viskas stoja. Dar įdomiau, ką toks rekordinis taupymas reiškia.

Jeigu tik žmonės panorėtų, galėtų padengti beveik visą valstybės skolą

Bet kuris ekonomistas pažertų: žmonės dėl pandemijos nekeliavo, nėjo į koncertus ar parodas, daugiau valgė namie. Tiesiog natūraliai negalėjo išleisti tiek, kiek įprastai. Nepamirštų ir nueinančios Vyriausybės sprendimų dalyti paskolintus pinigus visiems – pradedant pensininkais, baigiant vaikais.

Tačiau nepamirškime, kad daugelis ir uždirbo mažiau arba liko visai be nieko. Dar pavasarį atlikta apklausa atskleidė, kad daliai Lietuvos gyventojų nelengvas buvo jau pirmasis karantino mėnuo. Beveik 30 proc. pripažino pradėję naudoti santaupas kasdienėms reikmėms.

Tad kaip bedėliotum, vis tiek gausis, kad papildomai sutaupytų pinigų kiekis nėra toks savaiminis, o jau greičiau sąmoningas ir planuojamas, neretai skausmingas, veiksmas.

Panašiai žmonės elgėsi ir prieš 12 metų prasidėjus finansų krizei. Kai ji baigėsi, baigėsi ir taupymo rekordai.

Padidėjęs taupymas reiškia ne tai, kad žmonės tapo turtingesni. Pirmiausia tai reiškia netikrumą, norą apsidrausti, susikurti saugų užnugarį. Didesnės sumos indėliuose - bloga prognozė arba neigiami lūkesčiai.

Šie įspūdinti skaičiai išduoda, jog gyventojai, kaip visuma, nesitiki greitos ir laimingos pabaigos. Jų nuojauta kužda, kad ateina prasti laikai. Ir bando apsidrausti kaupdami daugiau tai juodai dienai.

Turint galvoje, kad Lietuva pagal šį neoficialų atsargumo rodiklį tapo Europos pirmūne, galima sakyti, jog lietuviai intuityviai junta ateinant didesnes bėdas nei vokiečiai, prancūzai ar estai.

Viena vertus, yra gerai, kai žmonės galvoja, racionaliai planuoja, susikuria sau saugią pagalvę. Gerai, kad vis dar turi ką taupyti.

Kita vertus, pinigų kiekis rinkoje didėja, siekiant vaduotis iš viruso žabangų, įjungtos pinigų spausdinimo mašinos ir centrinių bankų politika juos pigina tiek, kad valstybės skolinasi už dyka.

Kai ko nors yra labai daug, vertė anksčiau ar vėliau mažėja.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ

Populiariausi