Naudotų daiktų tarpusavio prekybos platforma „Vinted“ šiandien vertinama 8 mlrd. eurų. Vienas jos įkūrėjų Mantas Mikuckas sako, kad viskas prasidėjo nuo sąmoningo apsisprendimo smarkiai surizikuoti ir ant kortos pastatyti visą savo iki tol sukauptą kapitalą.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- M. Mikucko gyvenimo moto: didžiausia rizika – nerizikuoti.
- 2009 metais pardavęs savo pirmąjį verslą M. Mikuckas įtikino J. Janauską ir M. Mitkutę „Vinted“ vystyti kartu su juo.
- Prieš įgydama 8 mlrd. eurų įvertinimą bendrovė išgyveno ne vieną sudėtingą periodą.
- Naujausias „Vinted“ tikslas – užkariauti JAV rinką.
Apie tai, kaip atsiranda tokios bendrovės, kaip „Vinted“, M. Mikuckas pasakojo praėjusią savaitę Vilniuje vykusioje konferencijoje „Login“. Jo pranešimas – „Didžiausia rizika – nerizikuoti. Kelionė nuo 0 iki 10 milijardų“. Pernai „Vinted“ parduotų prekių vertė pasiekė 10,8 mlrd. eurų.
Įmonės pajamos 2025 metais sudarė 1,1 mlrd. eurų, o grynasis pelnas – 62 mln. eurų.
Sukūrė verslą, o tada vėl pradėjo iš naujo
M. Mikucko teigimu, už vienaragiais vadinamų bendrovių vis tiek yra žmonės, kurie atsidūrė tam tikrose situacijose ir priėmė tam tikrus labai sąmoningus sprendimus.
„Tai yra esmė, – aiškino jis. – Mano vidinis moto nuo pat jaunystės: didžiausia rizika yra nerizikuoti. Ypač jeigu esi labai jaunas ir dar tik galvoji, kokią kryptį rinktis, kokią karjerą daryti. Tai yra gyvenimo momentas, kai saugūs ir paprasti pasirinkimai yra patys rizikingiausi.
Tuo metu gali sau leisti prisiimti didžiausią riziką ir nebus beveik jokių blogų pasekmių. Jei tau 16 ar 18 metų ir kažkas nepasiseks, būsi 25-erių, susirasi darbą ir viską susitvarkysi, pamirši, bet būsi daug išmokęs. Nieko neprarasi. Taip pat turėsi šansą sukurti ką nors unikalaus.“
Vienas iš „Vinted“ vadovų sakė, kad šiandien tai yra milžiniška kompanija, veikianti beveik visoje Europoje, turinti 100 mln. vartotojų. Viskas prasidėjo 2000 metais, kai M. Mikuckui buvo 15 metų.
„Tada pirmą kartą man į galvą pasibeldė mintis, kad nerizikuoti yra didžiausia rizika. Kad turiu ką nors padaryti. Jaučiau tiek mokykloje, tiek aplinkoje, kad tradicinis pasirinkimas atneš labai vidutinišką rezultatą. Kad reikia išnaudoti visas įmanomas galimybes, ypač kol esu jaunas.
Ta idėja labai užsikrėčiau ir visą laiką galvojau, kas tai galėtų būti. 2000-ieji buvo technologijų lūžio metai Lietuvoje. Atsiranda pirmieji prieinami asmeniniai kompiuteriai, internetas, kuriuo gali visai priimtinomis sąlygomis naudotis. Bet tai vis dar tokia aplinka, kur įmonės tarpusavyje bendrauja faksais. Turėti elektroninį paštą ar tinklalapį buvo prestižas, turėjo retas“, – pasakojo jis.
Taip M. Mikuckas visiškai pasinėrė į kompiuterius, iš to gimė jo pirmoji veikla.
„Ačiū Dievui, kad ne į kompiuterinius žaidimus pasinėriau. Man buvo įdomu programuoti. Tai buvo magiškas dalykas: parašai kažkokią komandą ir kompiuteris tai padaro. Gali vis gudriau ir gudriau parašyti, ir jis tai daro.
Tada sukūriau pirmąjį verslą, kuris buvo susijęs su poreikiu bendrovėms turėti tinklalapį ar elektroninio pašto adresą. Iš mano paties santaupų, kai man suėjo 18 metų, gimė mano pirmoji kompanija“, – dėstė jis.
Ši bendrovė sėkmingai augo, ir 2009 metais M. Mikuckas atsidūrė kryžkelėje.
„Lietuvoje buvome šių paslaugų lyderiai – tarp šimto lankomiausių portalų daugiau nei 70 buvo mūsų klientai. Atrodė, kad nebėra kur plėstis ir viduje jaučiau, kad nebegyvenu pagal savo moto. Pradėjau neberizikuoti, o tiesiog saugiai auginti tą verslą.
Tada nusprendžiau jį parduoti ir daryti ką nors naujo. Labiausiai kirbėjo mintis daryti kažką ne Lietuvoje. Lietuva – maža rinka, dėl to norėjau pabandyti tarptautinį verslą. Nors neturėjau jokio supratimo, kaip tai daryti. Turėjau tuos kelis savo milijonus, buvau apskaičiavęs, kad jeigu kur nors saugiai investuočiau, uždirbčiau 5 ar 10 proc. per metus – viskas, pensija. Man buvo 25 metai.
Vienas pasirinkimas buvo pensija: ramus gyvenimas, džiaugsmas, draugai, nerūpestingumas. Kitas pasirinkimas – pradedame nuo balto lapo kažką naujo ir laikomės plano „maksimumas“, – dėstė jis.
Gimsta „Vinted“
M. Mikuckas pasakojo, kad, dar dirbdamas tinklalapių versle, buvo pastebėjęs svetainę manodrabuziai.lt.
„Pamačiau, kad ji staigiai iššovė į TOP-10 lankomiausių. Nesupratau, kaip taip gali būti. Tačiau pasigilinęs pagalvojau, kad tokią prekybą naudotais drabužiais būtų galima padaryti Vokietijoje. Susitikau su Justu Janausku ir Milda Mitkute. Pirmi pokalbiai buvo visiškai nerezultatyvūs. Jie man sakė, kad čia yra hobis, kad nenori iš to daryti verslo. Aiškino, kad visi jiems siūlo investicijas, parduoti, kad bus įsipareigojimai dėl rezultatų. Abejojau, kad jie daro gerą pasirinkimą“, – prisiminė jis.
Tačiau verslininkui pavyko pasiekti proveržį trečiojo susitikimo metu.
„Prieš jį supratau, kad jeigu mane trečią kartą pasiųs, tai nieko ir nebeišeis. Tiesa, turėjau planą B – kad reikia pačiam kažką tokio kurti iškart Vokietijoje. Gal ir negražu kopijuoti idėją, bet jei jų pasirinkimas toks, tai tiek to. Atėjau į tą susitikimą ir paaiškinau, kad internete yra brutali realybė, kur juos nukopijuos ir visi pamirš, kad jie buvo šios idėjos autoriai, sumanytojai, kažkur Lietuvoje kažką darė.
Sakiau: „Kažkas padarys globaliose rinkose, o tada ateis į Lietuvą ir jus nukonkuruos. Tuo istorija baigsis.“ Antras argumentas buvo, kad aš ateinu ne kaip investuotojas. Ateinu su šiek tiek savo žinių, patirties, su visu savo kapitalu. Šis susitikimas viską pakeitė, jie sutiko. Pasakiau, kad mestų savo darbus, mokėjau jiems atlyginimus“, – pasakojo M. Mikuckas.
Jungtinės Karalystės registro duomenimis, „Vinted Limited“ įsteigta 2011 metais. M. Mikuckas prisiminė, kad jau pirmaisiais metais „Vinted“ pasiekė neblogų rezultatų.
„Turėjome neblogus rezultatus Vokietijoje, Čekijoje. Atsirado pirmieji fondai iš Londono, Amerikos. Iš pradžių jie net nesuprato, kad čia lietuviška įmonė, nes pamatė mūsų rezultatus Vokietijoje. Per kelis kartus surinkome 50 mln. eurų investicijų.
Žalio supratimo neturėjome, ką su tokio dydžio kapitalu daryti. Vienintelis mūsų variklis buvo augti maksimaliai, kiek galime. Supratome, kad reikia auginti vartotojų bazę. Kuo daugiau vartotojų turėsime, tuo daugiau bus galimybių kažką iš to sukurti. Paleidome Prancūziją, Lenkiją. Tada nuvažiavome į Ameriką, ten atidarėme biurą, aš pats persikėliau į San Fransiską. Ir ką jūs sau galvojate? Supratau, kad mums gali būti „šakės“, – sakė jis.
M. Mikuckas paaiškino, kad nors jų platforma jau buvo visai didelė, vartotojų augimas gana geras, bet viskas buvo paremta tuo, kad jie leido rinkodaros pinigus, o pajamų turėjo tik apie 80 tūkst. eurų per mėnesį.
„Darbuotojų – daugiau nei 200, penki biurai, išlaidos artėja prie 1 mln. eurų per mėnesį. Supratome, kad mūsų investuotojai tampa labai nervingi. Tada pabandėme iš to padaryti verslą. Keitėme modelį, įvedėme platformos mokesčius (iš pradžių jie buvo per dideli), iš esmės viską keitėme. Paskutinis taškas šioje strategijoje buvo, kad mums reikia greičio. Sąskaitoje turėjome 8 mln. eurų – tai mums reiškė 12–14 mėn. išgyvenimą. Pagalvojau, kad tai būtų lėta mirtis, ne tai, dėl ko susirinkome.
Nusprendėme pusę tų pinigų išleisti televizijos rinkodarai, nors prieš tai nieko panašaus nedarėme. Iš valdybos net negavę galutinio sutikimo dėl tos sumos, supratome, kad tai mūsų šansas, ir padarėme. Vėl visa kompanija „all in“. Jei sudegtų, mums būtų „šakės“. Tačiau „Eureka“! Suveikė. Ne taip, kad būtų visiškai akivaizdu, jog tai sėkmė, bet pasiekėme pirmus gerus rezultatus. Kartu sudėtingiausią situaciją įmonėje.
Investuotojai ir mūsų konkurentai (labai didelės kompanijos) pamatė, kad iš to gali kažkas išeiti. Taip atėjo pasiūlymas. Arba parduodate viską už 50–60 mln. eurų, dar duodame 200 mln. eurų investicijoms, gerus atlyginimus. Arba, jei nesutinkate, mes jus agresyviai kopijuojame, įmetame 200–300 mln. eurų į rinkodarą ir pervažiuosime jus volu. Tiksliai taip ir pasakė“, – vieną labiausiai įtemptų epizodų įmonės istorijoje atpasakojo M. Mikuckas.
Negana to, galimi pirkėjai kreipėsi ir į „Vinted“ investuotojus.
„Bet mes pagalvojome, ar norime, kad „Vinted“ istorija pasibaigtų, kai kažkas ją nupirko už 50 ar 70 mln. eurų? Greičiausiai jie būtų perkėlę būstinę į kitą šalį, pakeitę pavadinimą. Šiandien jau būtume visi pamiršę tai. Mes pasakėme „ne“. Nusprendėme, kad esame užčiuopę kažką neįprasto ir čia yra milijardinės vertės kompanija“, – sakė M. Mikuckas.
Po šio apsisprendimo „Vinted“ toliau plėtė savo verslą, pritraukė dar vieną investuotoją, nors daugiausia rėmėsi savo ištekliais.
„Viskas pradėjo veikti, ir įmonė pasiekė pirmąjį pelningumo etapą. Tada nusprendėme, kad turime veikti toliau. Prieš tai tris kartus nesėkmingai ėjome į Jungtinės Karalystės rinką, nusvilome nagus. Investuotojai sakė, kad yra rinkų, kurios tiesiog neveikia: „Nesigilinkite kodėl – nesuprasite.“ Mes negalėjome susitaikyti su mintimi, kad ši rinka neveikia. Kaip mes toliau dėliosime savo istoriją nesuprasdami, kodėl ji neveikia?
Ketvirtą kartą padarėme „all in“. Sudėjome visus turimus resursus – turėjo pavykti. Arba bent jau turėjome suprasti, kodėl ji neveikia. Tačiau mums pavyko, dabar Jungtinė Karalystė yra mūsų rinka Nr. 1“, – sakė M. Mikuckas.
Tačiau ir tada, nepaisant pirmojo milijardo eurų kišenėje, M. Mikuckas norėjo, kad „Vinted“ augtų toliau.
„Man vis tiek kirbėjo idėjos. Galvojau: taip, yra platforma, bet šalia dar galėtų atsirasti kategorijų plėtra, kad būtų ne tik drabužiai. Dar vyksta logistika, tai reikėtų patiems daryti, padarysime geriau, pelningiau. Be to, per mus vyksta mokėjimai, tai einame į šį verslą. Užkūrėme dar tris verslus. Pasiekėme 10 mlrd. eurų.
Galiausiai – JAV rinka. Du kartus bandėme ten įžengti, bet nesėkmingai. Šiemet bandome vėl – su dešimt kartų didesnėmis sumomis. Nepasiduosime“, – sakė jis.
M. Mikuckas savo pranešimą apibendrino mintimi, kad viską lemia trys veiksniai.
„Du kontroliuojate patys, o trečio nežinau, kaip kontroliuoti. Pirmas veiksnys yra pasirinkimas, kuriuo keliu eiti. Antras – plano vykdymas (pastangos ir laikas). Trečias veiksnys yra sėkmė. Kaip matote, mums iš karto niekas nepasisekė“, – sakė jis.
