Nuomonės

2020.09.09 11:47

Indrė Makaraitytė. Naikinkim skandalingo pirkinio įkalčius – testuokim mokytojus ir visą Lietuvą

Indrė Makaraitytė, LRT Tyrimų skyriaus vadovė2020.09.09 11:47

Valdžios nupirkti greitieji testai diagnostikai netinka, bet Vyriausybė grasina skelbti nepaklusnių savivaldybių sąrašus, jei šios neims testų ir netestuos mokytojų. Šios manipuliacijos yra skirtos tik vienam dalykui – kuo greičiau išnaudoti neaiškiomis aplinkybėmis, be ekspertų pritarimo ir smarkiai permokėjus nupirktus greituosius testus

Nuo rugsėjo pirmosios praėjo vos kelios dienos, bet Lietuvoje jau turime septyniolika atvejų penkiolikoje Lietuvos mokyklų ir darželių, izoliuojasi jau 250 žmonių. Naivu būtų tikėtis, kad čia – galutiniai skaičiai.

Mokytojai, darželių auklėtojai ir kitas personalas nerimauja. Ir tikrai yra dėl ko. Juk nežinai, su kuo bendrauja ir kokių kontaktų turi trisdešimties vaikų klasės šeimos ar būrys ikimokyklinukų, kurie kiekvieną pirmadienį suguža į ugdymo įstaigas. Srautų valdymas gal padės neparalyžiuoti visos mokyklos, bet mokytojai ir auklėtojai kasdien rizikuoja užsikrėsti.

Prieš pat neramų rugsėjį sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga kartu su už švietimą atsakingu švietimo, mokslo ir sporto ministru Algirdu Monkevičiumi, žinoma, pasirūpino, kad mokytojams būtų ramiau. Paskelbė ištirsiantys 70 proc. mokytojų.

A. Verygai nusprendus, o A. Monkevičiui nuolankiai pritariant, nors jokios atsakomybės už šį sprendimą jis pareiškė neprisiimantis, mokytojų patikrai išskirta net 50 tūkst. greitųjų testų.

Ir štai prieš kelias dienas pilnas autobusas Kauno mokytojų atvažiavo nemokamai išsitirti greitaisiais testais. Kauniečiai jų gavo net penkis tūkstančius. Vis dėlto ne visos savivaldybės tokios vikrios, A. Veryga ragina jas kuo greičiau suktis, kuo greičiau atsiimti joms skirtus greituosius testus ir kuo daugiau mokytojų tikrinti.

O jei ne?

„Norėčiau paraginti tas, kurios to dar nepadarė, vis tiktai suskubti ir atsiimti, nes matome situaciją, kad užkratas vis tiktai plinta ugdymo įstaigose. Jeigu matysime, kad ir toliau nekreipiamas dėmesys į rekomendacijas, tikrai, matyt, kad neturėsime kito pasirinkimo kaip skelbti savivaldybes, kurios nesuskubo su šita priemone“, – jau grasina A. Veryga.

A. Veryga nėra kvailas. Viską jis žino ir supranta. Tačiau rugsėjis kelia naujus iššūkius – rinkimai, nerimaujantys mokytojai, plintantis virusas ugdymo įstaigose yra viena. Bet nelemtas FNTT tyrimas dėl greitųjų testų įsigijimo yra daug rimčiau. Čia jau reikia gelbėtis ir gelbėti.

Ką gi čia daro Vyriausybė?

Vienu pranešimu A. Veryga sako, kad visa tai skirta pridėti žmonėms saugumo ir pasitikėjimo.

„Ugdymo įstaigų bendruomenėse girdima daug nerimo, todėl norima sudaryti mokytojams galimybę išsitirti“, – pareiškė A. Veryga. O kitą sykį dar ir papildė: „Tai tikrai pridės tam tikro saugumo ir pasitikėjimo tiems žmonėms, kurie turi eiti, grįžti [į mokyklas], ir kurie yra rizikos grupėje.“

Bet greitieji testai ir mokytojų patikra jais niekaip negali padaryti, kad mokytojai jaustųsi ramesni ir saugesni.

Pirmiausia todėl, kad greitieji testai realiai mažai ką turi bendra su ramybe. Vilniaus universiteto mokslininkai paties A. Verygos užsakymu kiek anksčiau atliko greitųjų testų tyrimą. Kitaip tariant, nuodugniai išanalizavo, ką jie rodo ir ko nerodo. Mokslininkų tyrimui vadovavusi profesorė Aurelija Žvirblienė labai aiškiai ir nedviprasmiškai konstatavo, kad ankstyvai diagnostikai greitieji testai netinkami.

Jie gali parodyti, kad COVID-19 jau buvo persirgta. Anot mokslininkų, greitieji testai patikimesnę informaciją rodo praėjus mažiausiai 14-kai dienų nuo pirmųjų simptomų arba po pirmojo molekulinio PGR teigiamo koronaviruso testo. Tiesa, kai kurie greitieji testai gali rodyti ir labai ankstyvą infekciją, bet ši reakcija gali būti sukelta visai ne COVID-19, o alergijos arba tiesiog peršalimo. Arba gali išvis nieko nerodyti.

Sveikatos apsaugos ministerijos atsiųstame atsakyme į klausimą, kokie mokslininkai rekomendavo testuoti mokytojus greitaisiais testais, rašoma, kad papildomai nebuvo tartasi su jokiais. Esą A. Žvirblienės išsakytoms išvadoms politikų sprendimas tirti mokytojus greitaisiais testais neprieštarauja.

Mat ministras išmokęs vartytis iš situacijos. Jis neneigia mokslininkų verdikto, tačiau sako – taip taip, nelabai tinka diagnostikai, tačiau kai greitasis testas rodys teigiamą rezultatą, toks mokytojas bus izoliuojamas ir jam diagnozei patvirtinti jau bus daromas molekulinis PGR testas.

„Tai, kad yra nustatomas antikūnų susiformavimas, nereiškia, kad žmogus yra baigęs sirgti. Gali būti ir tokių atvejų, bet gali būti ir tokių atvejų, kada bus nustatomi židiniai“, – dar užtvirtina A. Veryga savo žodžius.

Tačiau ir čia sveikatos apsaugos ministrą ant žemės pastato Lietuvos kariuomenė, įsigijusi tų pačių austriškų greitųjų testų, tik keliomis dienomis vėliau nei iš Vyriausybės tiesioginį nurodymą pirkti greituosius testus gavusi Nacionalinė sveikatos priežiūros laboratorija. Ir keliskart pigiau.

Šiais testais, kaip rašo BNS, kalbinę Lietuvos kariuomenės atstovus, buvo tikrinami iš namų grįžę šauktiniai. Tačiau nė vienas greitaisiais testais nustatytas įtariamas koronaviruso atvejis, vėliau atlikus laboratorinius tyrimus, nepasitvirtino.

„Būtent šiais testais kaskart buvo tikrinami iš namų grįžę šauktiniai, ir tik gavus teigiamą greitojo testo rezultatą, kariai būdavo izoliuojami ir tiriami jau tiksliai dėl COVID-19 diagnozavimo ar paneigimo (tokių atvejų buvo ne vienas, tačiau visais atvejais po greitojo testo atlikus COVID-19 identifikuojančius testus pastarųjų atsakymai buvo neigiami)“, – nurodė Lietuvos kariuomenės atstovas.

Kitaip tariant, tikrinimas greitaisiais testais yra lyg būrimas iš kavos tirščių. Kažką rodo, bet nieko nerodo.

Bet ir tai A. Veryga žino. Todėl šalia argumento, kad reikia mokytojus nuraminti, kad jie jaustųsi saugesni, dar yra prikabinamas ir toks – tyrimo tikslas yra epidemiologiškai įvertinti esamą situaciją atskirose rizikos grupėse ir turėti galimybę vertinti pokyčius ateityje bei, atsižvelgiant į epidemiologinius pokyčius, priimti sprendimus dėl infekcijų kontrolės priemonių.

Kitaip tariant, ištirti, kiek visuomenės jau persirgo. Bet tok mokslinis tyrimas SAM užsakymu, kai buvo apskaičiuota ir įvertinta, ką tirti, kad gautųsi reprezentatyvus rezultatas, jau atliktas, jo rezultatai netrukus bus skelbiami.

Na, smalsumo dėlei, žinoma, galbūt ir visai įdomu, pavyzdžiui, bus įvertinti, kiek mokytojų buvo persirgusių rugsėjo mėnesį su tuo, kiek jų bus persirgusių gruodį, bet kas iš to? Galėsime uždaryti mažiau mokyklų, o gal jose galės dirbti tik COVD-19 jau persirgę mokytojai?

Toks mulkinimas vidury giedros dienos, o jūs, paklausite, žinoma, kam išvis reikia šitaip elgtis? Kam reikia tirti mokytojus ir kitas visuomenės grupes – pasieniečius, policininkus? Kam reikia gąsdinti savivaldybes, grūmoti juodaisiais sąrašais, esą šios kažkokių tai rekomendacijų nesilaiko?

A. Veryga nėra kvailas. Viską jis žino ir supranta. Tačiau rugsėjis kelia naujus iššūkius – rinkimai, nerimaujantys mokytojai, plintantis virusas ugdymo įstaigose yra viena. Bet nelemtas FNTT tyrimas dėl greitųjų testų įsigijimo yra daug rimčiau. Čia jau reikia gelbėtis ir gelbėti.

A. Veryga, jo buvusi viceministrė Lina Jaruševičienė, taip pat Vyriausybės kanceliarija, premjeras ir Vyriausybės vicekancleris Lukas Savickas netikėtai, FNTT pradėjus tirti milijonų plovimo iš Lietuvos reikalus, įklimpo į greitųjų testų pirkimo skandalą.

Paaiškėjo ne tik tai, kad šių testų buvo įsigyta už keliskart didesnę kainą, nei tuo pat metu jiems siūlė kiti tiekėjai. Ne tik tai, kad visiškai neaišku, kas ir kodėl numatė būtent tokį jų poreikį – pusę milijono vienetų – kai jau kovo mėnesį Lietuvos mokslininkai tikino, kad greitieji testai netinkami COVID -19 diagnostikai. Bet dar ir tai, kad šiuo pirkimu rūpinosi konkrečiai Vyriausybės kanceliarija, o nurodymus juos pirkti SAM formulavo tuometis premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas L. Savickas, perdavęs paties premjero sprendimą pirkti greituosius testus iš jau numatyto tiekėjo viceministrei L. Jaruševičienei.

Kad klausimas, o kas gi įtikino premjerą, jei Lietuvos ekspertai ir gydytojai buvo prieš, už neadekvačią kainą prisipirkti greitųjų testų, nekiltų, dabar reikia testuoti visus. Rezultato nebus, bet ir testų – įkalčių – taip pat.