Nuomonės

2020.08.22 17:16

Benas Lyris. Atsakymas, nuo kurio priklauso mūsų santykis su Dievu

Benas Lyris, kunigas ir poetas2020.08.22 17:16

Atėjęs į Pilypo Cezarėjos apylinkes, Jėzus paklausė mokinius, kuo žmonės laiko žmogaus sūnų? Vieni atsakė Jonu krikštytoju, kiti – Eliju, treti – Eremėju, o dar kiti – kitais iš pranašų. It tada Jėzus padaro skirtumą šio sekmadienio evangelijoje.

Jis sako: „o kuo jūs mane laikote?“. Tada pats drąsiausias, Simonas Petras, pasako: „tu esi mesijas, gyvo Dievo sūnus“. Jėzus jam taria: „palaimintas tu, mano Jono sūnau, nes ne kūnas ir kraujas tau tai apreiškė, bet mano tėvas, kuris yra danguje“. „Tu esi uola, o ant tos uolos aš pastatysiu bažnyčią. Ir pragaro vartai jos nenugalės“, – toliau taria jam Jėzus.

Šio sekmadienio evangelijoje mes girdime Jėzaus klausimą savo mokiniams, kad jis galėtų padaryti skirtumą nuo to, kuo jį laiko svetimi žmonės, kurie jį mažiau pažįsta, iki to, kuo jį laiko jo tikrieji mokiniai. Mokiniai, kurie su juo valgo, būna, keliauja kartu su juo.

Šis klausimas yra labai aktualus kiekvienam mūsų, kurie apmąsto šio sekmadienio evangeliją. Nuo atsakymo priklauso mūsų santykis su Dievu.

Mums suklydus, Jis niekada neberia druskos ant žaizdų, tačiau dar labiau, jei atsiveriame Jam, sudeda savo širdies meilę.

Gerbiami skaitytojai, pagalvokime, kas mums yra Jėzus? Ar aš jį pažįstu iš gražių pamąstymų, pamokslų, galbūt iš maldų, kurias kažkada skaičiau? Ar esu Jam atsivėręs asmeniškai ir pažįstu Jį kaip savo gyvenimo Viešpatį, veikiantį per kasdienybę? Ar esu Jam atsivėręs per pasitikėjimą, per šventojo rašto eilutes, per savo atvirumą Jam?

Nuo tada, kada mes labai asmeniškai ir intymiai atsakysime į šį klausimą, mes įgausime galią gyventi kartu su Dievu savo kasdienybėje. Ne tiek su teorija, kurią žinau ir suprantu, kiek su gyvuoju asmeniu, kuris įgalina mane veikti kasdienybėje.

Petras, atsakęs, kad jis yra mesijas, gyvojo Dievo sūnus, gauna misiją būti Bažnyčios uola. Dievas stato savo Bažnyčią ant trapaus žmogaus. Dievas stato savo Bažnyčia ant to, kuris nėra tobulas, nėra šventas, kuris nėra išbaigtas. Dievas kiekviename mūsų gyvenime veikia nekritikuodamas, nesuvedinėdamas sąskaitų, neaiškindamas apie gyvenimą ir nemėgindamas mūsų suniekinti, bet įgalindamas, priimdamas, pripažindamas, duodamas visišką pasitikėjimo avansą ir tarsi patvirtindamas, kad žmogus gali būti pagydomas tik meile, gerumu ir pasitikėjimu.

Te Dievo pasitikėjimo galia, kuri yra sudėta kiekvienam ir yra kiekvieno mūsų gyvenime, paskatina mus pademonstruoti ir parodyti tą pasitikėjimo avansą bei būti dėkingiems. Jis yra Tas, kuris myli, kad esame. Mums suklydus, Jis niekada neberia druskos ant žaizdų, tačiau dar labiau, jei atsiveriame Jam, sudeda savo širdies meilę. Amen.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt