Nuomonės

2020.08.15 17:26

Benas Lyris. Ne visi galime būti tobuli kaip Dievo Motina

Benas Lyris, kunigas ir poetas, LRT.lt2020.08.15 17:26

Rugpjūčio mėnuo man, ypač antra pusė, asocijuojasi su liūdesiu, nes baigiasi vasara, bet tai ypatingas mėnuo – švenčiame Žolinę, Mergelės Marijos ėmimo dangun iškilmę. Kaip gražiai tikėjimo tiesoje formuluojama: Marija savo žemiško gyvenimo pabaigoje su kūnu ir siela buvo paimta į dangų. Nepaaiškinta ir neparašyta, kad ji mirė.

Gal ji, įvykdžiusi visą Viešpaties planą, į jį atsiliepusi, tiesiog pasiekė savo garbės pilnatvę, gyvena kartu su Dievu, Dievo gyvenime. Kartu mes šio sekmadienio Evangelijoje sutinkame moterį, kananietę, kuri dėl savo dukrelės ligos persekioja Dievą, Dievo Sūnų, kad jis ją pagydytų. Kristus sako: aš esu siųstas tik pas pražuvusias Izraelio namų avis. Tada moteris atkerta: taip, Viešpatie, bet ir šunyčiai ėda trupinius nuo šeimininkų stalo. Tada Kristus lieka sužavėtas jos pasitikėjimu, sako: tebūnie, kaip tu prašai. Ir tą pačią valandą jos duktė pasveiksta.

Šitą mėnesį, kai minime Mergelės Marijos ėmimą į dangų, taip pat šio sekmadienio Evangeliją, matome moterį, persekiojančią Kristų, mokinius, kurie sako: padėk jai, nes ji tau neduoda ramybės, išklausyk ją, nes ji sekioja iš paskos rėkdama. Na, „nepatogus“ žmogus, reikia jį nuraminti, jam padėti, nes ir toliau neduos ramybės, sekios.

Tikėjimas – Dievo malonės dovana. Dievas duoda žmogui ir jo gyvenimui tikėjimo malonės tiek, kiek jis jai atsiveria ir jos ieško. Mes ne visi galime būti kaip šventieji, tobuli kaip Dievo Motina, turėdami tikėjimo pilnatvę.

Mes matome, kad tikėjimas nėra toks dalykas, kai ryte atsikėlęs galiu pasakyti: būsiu labai stipriai tikintis, o visi kiti galės į mane lygiuotis. Tikėjimas – Dievo malonės dovana. Dievas duoda žmogui ir jo gyvenimui tikėjimo malonės tiek, kiek jis jai atsiveria ir jos ieško. Mes ne visi galime būti kaip šventieji, tobuli kaip Dievo Motina, turėdami tikėjimo pilnatvę. Gal ir nereikia, bet kiekvienas galime sužadinti širdies pastangas, ieškoti Dievo savo gyvenime pačiu geriausiu būdu, pačia geriausia forma priimant Dievą ten, kur aš esu: savo negaliose, savo galiose, suprantant, kad kai kurie dalykai gyvenime vyksta Dievo valia.

Tada turime nuostabų paveikslą žmogaus, kaip Dievo Motina, kuri, pilna Dievo, stovi prie Jėzaus kryžiaus mirties valandą, matydama savo sūnaus netektį išgyvena vidinį sielvartą, baimes, kartu matome Dievo Motiną, kuri jam gimus bėga, kad nenužudytų sūnaus, ir pasitiki Dievu. Šį mėnesį švenčiame šį slėpinį, jos paėmimą į dangų su kūnu ir siela.

Ir mūsų gyvenimas labai panašus: kad švęstume pergales, pilnatvę, kartais tenka priimti patirtis į jas einant ir pasitikint Dievu, suvokiant, kad kai kurie dalykai, sunkumai vyksta Dievo valioje. Kaip gražiai sako viena šventoji: kai galvoji, kad tai labai sunku, atsimink, kad ir tai praeina. Iš tikrųjų mūsų gyvenime viskas praeina.

Jūs turbūt menate, kai laikėte egzaminus, atrodė, kaip išlaikysiu? Bus neįmanoma. Praėjo mūsų egzaminai. Kai ėjote į darbo pokalbius, ypatingos svarbos susitikimus, kai galvojote, ką pasakysite, kaip pažiūrėsite, kaip apsirengsite – ir tai praėjo. Kai sirgote, atrodė, negerėja, stresas, įtampa, kai nežinai savo diagnozės, ir kaip pasveikote. Dabar pažvelgi iš toliau – ir tai praėjo.

Gyvenime daug sunkumų, iššūkių praeina, kai gebame susikoncentruoti, pasitikėti Dievo valia, nuoširdžiai jo ieškoti. Šiandien lieka palinkėjimas sau ir jums: matykime savo gyvenime Mergelės Marijos pavyzdį kaip tos, kuri yra mūsų raktas į išskleisto žmogaus, gyvenančio su Dievu, vaizdą. Nes Dievo Motina mums parodo, kaip atrodo žmogus, kuris visiškai pasitiki Dievu.

Kaip tobulai atrodo Dievo išskleistas veidas žmogaus, kuris pasitiki Dievu, mes matome Dievo Motinos asmenyje.

Mes matome, kad tai nėra žmogus, kuris apsaugotas, turintis imunitetą ir garantijas nuo sunkumų, baimės, ligos, mirties. Miršta net jos sūnus, o vaiką ji gimdo tvarte, ne penkių žvaigždučių viešbutyje. Dievo Motina neturi jokių socialinių garantijų ir pasitiki, eina toliau, nereikalauja, kad jai kažkas priklauso, kad ji turi turėti kažkokių privilegijų – eina su grynu pasitikėjimu. Kaip tobulai atrodo Dievo išskleistas veidas žmogaus, kuris pasitiki Dievu, mes matome Dievo Motinos asmenyje.

Tegul ir mums Dievo Motina, jos užtarimas ir malonė priartina tą suvokimą, kad žmogaus gyvenimas nėra tobulas ir tvarkingas ta prasme, kad jame viskas gerai, nėra sunkumų. Žmogaus gyvenimas yra tikras, viskas jame gerai, jeigu jame atsiveriame Dievui. Dievas ateina ne pakeisti žmonių, ne jų išauklėti, sutvarkyti, išvalyti, bet kai žmogus atsiliepia į Dievo malonę, jis ateina išskleisti žmogų.

Su Dievu gyvenantis žmogus visiškai išskleistas, laimingas, patiria pilnatvę jau čia, kaip Dievo Motina patyrė pilnatvę. Pilnatvės, atsiliepimo, Dievo ieškojimo, tikėjimo malonės linkiu kiekvienam. Tikėjimas nėra tai, ką susikuriame nuo pirmadienio, bet mūsų atvirumas ir Dievo malonė, kai mes jo ieškome kiekvieną dieną. O jis mums duoda tiek, kiek reikia, kad būtume su juo, jeigu ieškome. Amen.