Nuomonės

2020.05.12 08:57

Gökhanas Turanas. Atsakymas Zigmui Vitkui

Gökhanas Turanas, Turkijos ambasadorius Lietuvoje2020.05.12 08:57

Su liūdesiu perskaitęs 2020 m. gegužės 6 d. Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) naujienų portale pasirodžiusį Dr. Zigmo Vitkaus straipsnio „Armėnų genocidas – nepamirštas“ vertimą, norėčiau Jums priminti, kad jame išsakytos nuomonės yra itin kontraversiškos ir atspindi šališką požiūrį į istorinius faktus ir tiesą. 

Diskusijos apie 1915 m. vykusius įvykius yra istoriniais faktais ir dokumentais grįsto istorijos mokslo, o ne politiškai motyvuotų prieš Turkiją nukreiptų ketinimų dalykas. Imperijų žlugimas retai kada vyko taikiai, be skaudžių įvykių. Paskutiniai Osmanų imperijos metai taip pat ne išimtis. Tai buvo tragiškas laikotarpis visų Osmanų imperijai priklausiusių tautų ir etninių grupių, šimtus metų gyvenusių taikoje ir harmonijoje, žmonėms.

Šiuo metu istorikų surinkti įrodymai liudija niūrią bendruomenių konflikto, kurį kurstė tiek krikščionių, tiek ir musulmonų nereguliariosios pajėgos ir dar labiau apsunkino tuo metu vykusį Pirmąjį pasaulinį karą lydėjusios ligos, badas ir kiti vargai, istoriją. Manau, būtina pabrėžti, kad tuo metu labai kentėjo ne tik armėnai, bet ir turkai, ir kiti Osmanų imperijos gyventojai.

Taip pat skaitykite

Turkija neneigia Osmanų imperijos armėnų, netekusių gyvybės sudėtingomis Pirmojo pasaulinio karo sąlygomis, kančių. Tačiau Turkija mano, kad šį sudėtingą laikotarpį reikėtų stengtis suprasti kaip visumą, neišskiriant vienos bendruomenės patirtų skriaudų ir neneigiant kitų bendruomenių kančių. Turkijos pozicija šiuo klausimu visuomet buvo aiški, grįsta empatija ir dialogu. Turkija deda visas pastangas, kad būtų sutarta dėl bendro naratyvo, sąžiningai ir objektyviai atspindinčio atmintį.

Šiuo tikslu 2005 m. Turkija pasiūlė įsteigti bendrą iš Turkijos ir Armėnijos istorikų bei kitų tautybių ekspertų sudarytą istorinę komisiją, kuri tyrinėtų 2015 m. įvykius Turkijos, Armėnijos ir trečiųjų šalių archyvuose. Visi žinome, kad ši iniciatyva kol kas nesulaukė jokios palankios reakcijos iš Armėnijos pusės. Siunčiu Jo Ekscelencijos Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano 2020 m. balandžio 24 dienos laišką Turkijos armėnų patriarchui didžiai gerbiamam Sahakui Mashalianui, taip pat pridedu keletą su 1915 m. įvykiais susijusių dokumentų.

„Genocidas“ nėra nei bendrinis terminas, kurį galima būtų vartoti visiems tragiškiems įvykiams apibūdinti, nei sąmoningas politinių institucijų priimtas politiškai motyvuotas sprendimas. Tai yra konkrečiai apibūdinta teisinė sąvoka, vartojama griežtai apibrėžtiems nusikaltimams, kuriuos, remiantis 1948 m. Genocido konvencija, priskirti genocidui gali tik kompetentingas teismas, įvardinti. Dėl 1915 m. įvykių toks teismo sprendimas priimtas nebuvo, kaip nebuvo ir pasiektas koks nors tarptautinio lygio akademinis ar politinis konsensusas. Todėl tvirtinimai apie „armėnų genocidą“ neturi jokio faktinio, istorinio ar teisinio pagrindo.

Bet kokie pirma nurodytame straipsnyje minimi politiniai pareiškimai ar sprendimai, 1915 m. įvykius pripažįstantys genocidu, yra pateikiami remiantis vienpusišku, kontraversišku istorijos traktavimu. Be to, tokio pobūdžio pareiškimai ir sprendimai tarnauja griežto kurso politiką palaikančių kraštutinių nacionalistų propagandai ir dar labiau vilkina taip trokštamą abiejų tautų susitaikymą.

Istorijos politizavimas nėra naudingas akademinėms tiesos paieškoms, nepadeda jis ir santykių tarp Turkijos ir Armėnijos normalizavimui.

Tikimės, kad mūsų sąjungininkai Lietuvoje nepasitikės vienpusišku naratyvu ir teiginiais ir atspindės abipusį, atsakingą požiūrį, pasipriešindami istorinių kontraversijų išnaudojimui politiniais tikslais.

Dvi NATO sąjungininkės – Turkija ir Lietuva – pasižymi pavyzdiniais tarpusavio santykiais. 1930 m. rugsėjo 17 d. pasirašius Draugystės ir bendradarbiavimo sutartį, tarp šalių buvo užmegzti diplomatiniai santykiai, todėl šiais metais minime Turkijos ir Lietuvos diplomatinių santykių 90-metį.

Remdamasis žurnalistų objektyvumo ir nešališkos žiniasklaidos principais, maloniai prašyčiau, kad šis laiškas būtų paskelbtas kitame Jūsų leidinio vedamajame. O tuo tarpu, jei pageidaujate, bet kuriuo metu esu pasiruošęs susitikti su Jumis ar LRT žurnalistais ir aptarti šiuos klausimus.

Gökhanas Turanas,

Ambasadorius

Prezidento Recepo Tayyipo Erdogano laiškas Turkijos armėnų patriarchui didžiai gerbiamam Sahakui Mashalianui

2020-04-24

Didžiai gerbiamas Sahakai Mashalianai,

Turkijos armėnų patriarche,

gerbiami armėnų bendruomenės nariai,

sveikinu jus su meile ir pagarba.

Mūsų žmonių solidarumas vis labiau tvirtėja šiuo sudėtingu, kartu su visu pasauliu išgyvenamu laikotarpiu. Meldžiu Dievą, kad į ateitį žengtume vieningesni, lydimi dar tvirtesnio vienybės ir solidarumo jausmo.

Su pagarba prisimenu Osmanų imperijos armėnus, netekusius gyvybės žiauraus Pirmojo pasaulinio karo, sukėlusio viso pasaulio žmonėms begalę kančių, metais ir reiškiu nuoširdžią užuojautą jų palikuonims. Šia proga noriu paprašyti Alacho gailestingumo visiems tuo skaudžiu laikotarpiu gyvybės netekusiems Osmanų imperijos žmonėms.

Jokiomis aplinkybėmis nesame leidę, kad bent vienas mūsų šalies pilietis būtų atstumtas ar diskriminuojamas dėl tikėjimo ar tapatybės, ir niekada to neleisime.

Mūsų bendras tikslas yra kurti ateitį kartu, semiantis stiprybės iš praeities, siekiant draugystės ir aukštesnių humaniškumo idealų.

Visi gerai žinome, kad tam tikros grupės, pasinaudodamos praeitimi ir ignoruodamos mūsų bendrą Anatolijos istoriją, siekia sėti priešiškumą. O mes trokštame ir siekiame ateities, kurioje gyventume vienybėje, gerovėje ir ramybėje; mūsų didžiausias troškimas – kad priešiškoms grupėms nepavyktų to sugriauti.

Šiomis mintimis dar kartą su pagarba ir gailestingumu prisimenu Osmanų imperijos armėnus, kurių netekome Pirmojo pasaulinio karo metu.

Tegul jus lydi taika!

Recepas Tayyipas Erdoganas

Turkijos prezidentas