Nuomonės

2020.04.10 13:30

Algimantas Černiauskas. Apie signalizaciją, kaip aukščiausią kultūros produktą ir „influencerių susinaikinimo teoriją“

Algimantas Černiauskas, tarpdisciplininio meno analitikas2020.04.10 13:30

Paleolito eroje, senajame akmens amžiuje, „stačiasis žmogus“, dar kitaip žinomas kaip homo erectus – prisijaukino ugnį. Tai yra sąlygiška teorija turint omeny, kokie nevaldomi gaisrai siaučia po pasaulį nepriklausomai nuo to, kokį prabangų išmanųjį telefoną laikai savo rankoje ar kokiu galingu viešųjų ryšių ekspertu bebūtum.

Socialiniai tinklai globalinių nelaimių metu puikiai tarnauja žmonijai kaip priemonė palaikyti tarpusavio ryšį, sveiką protą ar tiesiog reklamuotis.

„Facebook“, „Instagram“, „Twitter“ ar „Tinder“ portalai jau daug metų funkcionuoja kaip bekraštis save kuriančios dramaturgijos raistas. Kaip kad rašė Aristotelis „Poetikoje“: tam kad žiūrovas patirtų dramą – jam nereikia nei aktorių, nei dekoracijų; dramai patirti užtenka giesmės. Ilgai nesuvokiau ką idėjos autorius turi omeny aukščiau visko iškeldamas giesmę, tačiau bendras socialinių tinklų vartotojų choras yra išties nuostabi daugiabalsė arija, o gal net ištisa didinga opera, kuriai tiktų pavadinimas „Kelionių agentūros bankrotas“, „Gaisras sporto klube“ arba „Radiacija stadione“.

Beje, prabilus apie stadionus – viena priežasčių, kodėl futbolas yra toks populiarus žaidimas pasaulyje yra ta, jog šitiek daug gali priklausyti nuo vieno vienintelio įvarčio, panašiai kaip ištisa žmonijos ekonomika gali priklausyti nuo vieno vienintelio išvirto šikšnosparnio, kuris pasirodo turėjo virusą, gebantį pergudrauti imuninę žmogaus sistemą. Baisu, bet tame vis vien yra kažkas gero.

Vienas gražiausių dalykų nutikusių su viruso atėjimu yra karantinas, kuriantis kūrybą. Tai yra kultūrinė mobilizacija, dovana žmogaus kūrybiškumui ir provokacija sustingusioms socialinėms dogmoms. Gali būti, jog susitikę po pusės metų – nebepažinsime vieni kitų. Manau, jog visi kartu išgyvename neeilinį žmogiškųjų idealų pavasarį, kuris atnaujins požiūrį tiek į gamtą, tiek į kultūrą.

Kaip kad sakė vienas knygų leidėjas, aukščiausias kultūros produktas – tai elementari signalizacija.

Kartais gelbėdami savo idealus, įsitikinimus ar jausmus žmonės griebiasi pykčio, kuris, beje, yra ir stiprus reklamos įrankis, žiūrint kaip panaudosi. Pakeltas tonas, replika, paniekos deklaracija. Tai savisaugos instinktai išgyvenant elementarų trapumą. Beje, ar esate kada savo konflikto partneriui iš visos širdies pareiškę: „tu geresnis žmogus negu aš!“.

Tai tiek, o klausimas „Kaip būnant „influenceriu“ susinaikinti socialinių tinklų erdvėje?“ lai lieka neįmenama retorine mįsle.

Telydi Jus šį pavasarį gražus šūkis: „Be pykčio“.