Nuomonės

2020.01.14 10:25

Vytautas Keršanskas. Nauja Vladimiro Putino aistra – Antrojo pasaulinio karo istorija?

Vytautas Keršanskas, politologas2020.01.14 10:25

Praėjusių metų pabaigoje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ėmė neįprastai daug kalbėti apie Antrojo pasaulinio karo pabaigą. Atrodo, pastaruoju metu jis linkęs apie ją kalbėti bet kokia proga – metinėje spaudos konferencijoje, susitikime su didžiųjų Rusijos kompanijų atstovais ar šalies generolais.

Europos Parlamente Molotovo-Ribentropo pakto 80-ųjų metinių progą priimtoje rezoliucijoje išreikštas raginimas kovoti su Maskvos pastangomis perrašinėti Antrojo pasaulinio karo istoriją išprovokavo atkaklų Kremliaus atsaką. Maskva ėmėsi ilgos informacinės kampanijos, o V. Putinas susitikęs su Nepriklausomų valstybių sandraugos vadovais kone valandą dėstė savo praėjusio amžiaus įvykių interpretaciją.

V. Putinas ragina daugiau investuoti į istorinius tyrimus bei atkakliau pasauliui pasakoti, kaip Sovietų Sąjunga nugalėjo nacistinę Vokietiją bei prisidėjo prie taikos pasaulyje atstatymo. Šis elgesys nėra paskatintas tik sentimentalaus susižavėjimo istorija ar siekiu įtvirtinti sovietų šlovę, nes pergalės naratyvas yra itin svarbus Rusijos galios pasaulyje įtvirtinimui. Ar bent taip mano dalis dabartinio Rusijos valdančiojo elito.

Nors V. Putinas yra pasakęs dažnai cituojamą frazę, kad Sovietų Sąjungos subyrėjimas buvo didžiausia geopolitinė 20-ojo amžiaus katastrofa, jis nėra užkietėjęs sovietofilas. V. Putinas iš skirtingų Rusijos istorinių etapų išsirenka tuos epizodus, kurie yra naudingi konstruoti bei pagrįsti dabartinę politiką bei Rusijos kaip didžiosios pasaulio galios įvaizdį.

Būtent pastarajam aspektui yra itin reikalingas Sovietų Sąjungos kaip vienos iš sąjungininkių, išvadavusių Europą nuo nacizmo, vaizdinys. Antrojo pasaulinio karo baigtis pavertė Maskvą viena svarbiausių pasaulio galių, kurią turėjo pripažinti ir Vakarų valstybės.

Be to, Rusijos tyrėjas Markas Galeotti savo naujausioje knygoje „Mums reikia pasikalbėti apie Putiną“ taikliai pastebi, kad šis istorinio naratyvo konstravimas turi ne tik išorinio pripažinimo, bet ir vidinio valstybės konsolidavimo efektą. Rusijos valdžios elito pasirenkami istorijos etapai suveriami į vieną grandinę, kuria bandoma parodyti, jog į Rusiją visada kėsinosi išorės jėgos, tačiau ji nuo priešiškų įtakų apsigindavo ir iškildavo stipresnė tada, kai jos piliečiai susitelkdavo ir būdavo vieningi.

Gegužę Maskvoje tradiciškai rengiamas paradas švęsti pergalei prieš nacistinę Vokietiją šiemet bus jubiliejinis – 75-asis. V. Putinas nori, kad kuo daugiau pasaulio, bet ypač – Vakarų, lyderių susirinktų į jį, kadangi tai yra galimybė pademonstruoti minėtą galios vaizdinį praktikoje.

V. Putino aktyvumas bandant apginti savąją Antrojo pasaulinio karo aplinkybių bei baigties interpretaciją nėra vien tik informacinis ar istoriografinis žaidimas. Sovietų Sąjungos pergalė prieš nacistinę Vokietiją kartu su didžiosiomis Vakarų valstybėmis kaip sąjungininkėmis Rusijos valdžios elitui yra įrankis apeliuoti į jos teisę turėti pasaulio galios statusą šiandien.

Nors dalis Vakarų valstybių elito atstovų dar ir šiandien nesunkiai užkimba ant šio kabliuko, vis labiau į Vakarus įsitvirtinusios buvusios pavergtos valstybės, tokios kaip Lietuva ar Lenkija, iš lėto prisideda prie bendro istorijos vertinimo atsiradimo. Tad nenuostabu, kad Maskva savąją istorijos versiją bruka vis įžūliau – tai daryti darosi vis sunkiau.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.