Nuomonės

2019.12.18 20:13

Naglis Kardelis. Drąsaus ir garbingo mąstymo riteris: In memoriam Arvydui Šliogeriui

2019 metų gruodžio 18 dienos ryte po sunkios ligos išėjo iškiliausias šiuolaikinis lietuvių filosofas akademikas profesorius Arvydas Šliogeris. Jo unikaliai kūrybingas filosofinis mąstymas, gilios ir originalios intuicijos, fundamentinės reikšmės filosofijos veikalai, asmenybės jėga bei žavesys, riteriškai tauraus gyvenimo pavyzdys įkvėpė, įkvepia ir ateityje įkvėps ne tik filosofus, bet ir visus mąstančius Lietuvos žmones, visą Lietuvos visuomenę.

Filosofas gimė 1944 metų rugsėjo 12 d. Panevėžyje. 1967 baigė Kauno politechnikos instituto cheminės technologijos fakultetą, 1970–1973 studijavo Vilniaus universiteto Filosofijos katedros aspirantūroje. Nuo 1973 dėstė Vilniaus universitete, 2003–2012 buvo Vilniaus universiteto Filosofijos katedros vedėjas. A. Šliogeris – habilituotas humanitarinių mokslų daktaras (1987), profesorius, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (2007; 1998–2007 Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas).

Panašiai kaip antikinė filosofija skirstoma į ikisokratinę ir posokratinę, taip ir Lietuvos filosofija ateityje bus skirstoma į laikotarpį iki Šliogerio ir laikotarpį po Šliogerio.

A. Šliogerio reikšmės lietuvių filosofijai ir visai humanitarinei Lietuvos kultūrai neįmanoma pervertinti. Nors tikrasis šios reikšmės mastas bus suvoktas tik ateityje, jau dabar galime teigti, kad Šliogeris Lietuvos filosofijai reiškia tą patį, ką Sokratas – senovės graikų, o Heideggeris – vokiečių filosofijai. Panašiai kaip antikinė filosofija skirstoma į ikisokratinę ir posokratinę, taip ir Lietuvos filosofija ateityje bus skirstoma į laikotarpį iki Šliogerio ir laikotarpį po Šliogerio.

A. Šliogeris – šiuolaikinės filosofinės lietuvių kalbos kūrėjas. Jo darbuose lietuvių kalba iškyla ne tik kaip virtuoziškos filosofinio mąstymo raiškos įrankis, bet ir kaip pats buvimo pasaulyje ir jo apmąstymo būdas. Šliogerio tekstuose filosofinės minties turinys neretai virsta pačia šios minties forma, o forma – turiniu: užuot buvusi pasyviu minties raiškos įrankiu, filosofinė A. Šliogerio tekstų kalba pati anticipuoja ir inicijuoja naujus mąstymo turinius.

Riteriškai taurus šio mąstytojo gyvenimas įsakmiai byloja mums, gyviesiems, apie kiekvieno filosofo, humanitaro ir apskritai intelektualo pareigą bendruomenei.

Filosofas reiškėsi kaip lietuvybės ir lietuvių kalbos visuomeninio statuso gynėjas, o kartu tai, kas vertingiausia dvasinėje europinės filosofijos tradicijoje, siekė įšaknyti lietuviškojo mąstymo dirvoje, lietuvindamas – versdamas į lietuvių kalbą ir lietuviškai interpretuodamas – pamatinius Vakarų filosofijos tekstus. A. Šliogeris savo tekstais ir gyvenimo pavyzdžiu parodė, kaip turėtume teisingai suvokti lietuviškumo ir europietiškumo santykį: lietuviškosios ir europinės mūsų tapatybės dėmenis filosofas regėjo ne kaip prieštaraujančius vienas kitam, o kaip tarpusavyje harmoningai derančius, organiškai susilydančius, peraugančius vienas į kitą ir sustiprinančius vienas kitą. Šis mąstytojo intelektinio palikimo dėmuo nepaprastai svarbus dabartinių Lietuvai ir visai Europai kylančių iššūkių kontekste.

A. Šliogerio darbų dėka Lietuvos filosofija ne tik pasiekė įspūdingų teorinių aukštumų, bet ir tapo svarbia visos nacionalinės kultūros dalimi. Kasdien apmąstydamos šio legendinio filosofo darbus išaugo jau kelios Lietuvos humanitarų ir kūrybinės inteligentijos atstovų kartos. Šliogerio veikalų ir asmenybės pavyzdys atskleidžia, kad filosofija gali – ir privalo – būti svarbia jėga, veikiančia visos visuomenės gyvenimą. Riteriškai taurus šio mąstytojo gyvenimas įsakmiai byloja mums, gyviesiems, apie kiekvieno filosofo, humanitaro ir apskritai intelektualo pareigą bendruomenei.