Nuomonės

2019.09.24 10:06

Donatas Murauskas. Ar liks Lietuvoje mokslo be jaunųjų mokslininkų?

Dr. Donatas Murauskas, Lietuvos mokslų akademijos Jaunosios akademijos pirmininkas2019.09.24 10:06

Nesibaigiančios diskusijos dėl Lietuvos mokslo situacijos atskleidžia iššūkius, su kuriais susiduria mokslininkai daugumoje mokslo sričių. Moksliniams tyrimams skiriant mažiau nei 1 proc. BVP sunku tikėtis stebuklingų rezultatų. Ypač jautrus klausimas – jaunieji mokslininkai, kurie nulems Lietuvos mokslo ateitį.

Vienas svarbiausių rodiklių, skatinančių būsimą mokslų daktarą rinktis akademinę karjerą Lietuvoje, yra pajamos. Pažiūrėkime, kokia situacija yra Lietuvoje.

Jaunųjų mokslų daktarų pajamos – opi problema

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) (šiuo metu – Vyriausybės strateginės analizės centras, STRATA) tyrimo „Mokslo daktarų karjera Lietuvoje: užimtumas, pajamos ir veiklos sektorius“ duomenimis, 30–34 metų mokslų daktaro, dirbančio tyrėju, vidutinis atlyginimas yra 786 eurai. To paties amžiaus mokslų daktaro, dirbančio dėstytoju, vidutinis atlyginimas yra 542 eurai.

Tokie atlyginimo dydžiai ne tik neadekvatūs darbo rinkoje, bet ir labai kertasi su doktorantūros stipendijų dydžiu. MOSTA duomenimis, pirmų metų doktorantų stipendija Lietuvoje nuo šių metų yra 722 Eur, antrų–ketvirtų metų doktorantų – 836 Eur. Neretai taikoma praktika papildomai įdarbinant doktorantus, kas doktorantų pajamas gali padidinti dar keliais šimtais eurų. Nekvestionuojant neabejotino poreikio užtikrinti orias doktorantų pajamas, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo metu jos gali dvigubai viršyti mokslų daktarų pajamas akademinės karjeros pradžioje.

Iššūkiai ne tik dėl pajamų

Profesinės mokslų daktaro karjeros iššūkiai pastebėti dar 2017 m. paskelbtoje MOSTA tyrimo „Pasirengimas doktorantūros studijoms“ ataskaitoje. Stojantys į doktorantūrą pažymi, kad yra neaiškios akademinės karjeros perspektyvos, rinkoje nėra poreikio turėti daktaro laipsnį.

Šioje vietoje vienas svarbiausių klausimų, į kurį reikėtų atsakyti mokslo politiką koordinuojančioms ir mokslą administruojančioms institucijoms – daktaro laipsnio vertė ir jo poreikis rinkoje. Vienareikšmiškai teigti, kad mokslų daktarai ruošiami akademinei karjerai, negalima. Daktaro laipsnis turėtų suteikti žmogui ypatingų ir darbo rinkoje išsiskirti leidžiančių gebėjimų. Suabejojus daktaro laipsnio teikiama nauda, nukenčia ne tik doktorantūros procesas (mažėjant gabių norinčiųjų studijuoti), bet (ypač) akademinis sektorius, jo kokybė. Nes jame didžioji dalis tyrėjų yra būtent doktorantūrą pabaigę asmenys.

Tačiau net ir išsprendus noro studijuoti doktorantūroje problemą, lieka iššūkiai, su kuriais tiesiogiai susiduria jaunieji mokslų daktarai karjeros pradžioje. Šie iššūkiai neretai yra sisteminės daug metų besitęsiančios problemos. Su jomis mokslininkai susiduria tiek institucijų, kuriose dirba, viduje, tiek siekdami užsitikrinti mokslo finansavimą.

Pavyzdžiui, jaunieji mokslų daktarai kai kuriose mokslo srityse susiduria su problema, kai jų indėlis atliekamame tyrime nepakankamai atspindimas mokslinėse publikacijose ir tyrimą viešinančiose priemonėse, lyginant su vyresniais kolegomis. Neabejotina, kad jaunieji mokslininkai turi daug išmokti iš vyresnių kolegų. Tačiau indėlis į tyrimą galėtų būti atspindėtas proporcingai. Kita fundamentali problema – mokslo ir studijų institucijose tyrėjų atliekamų tyrimų ir dėstymo santykis neleidžia pakankamai laiko skirti tyrimams. Siekdami bent kiek adekvatesnių pajamų tyrėjai pasiryžę dėstyti tokiais krūviais, kurie sunkiai suderinami su tiriamuoju darbu.

Daktaro laipsnis turėtų suteikti žmogui ypatingų ir darbo rinkoje išsiskirti leidžiančių gebėjimų. Suabejojus daktaro laipsnio teikiama nauda, nukenčia ne tik doktorantūros procesas (mažėjant gabių norinčiųjų studijuoti), bet (ypač) akademinis sektorius, jo kokybė.

Net bandydami savarankiškai užsitikrinti finansavimą per išorės finansavimo priemones, Lietuvoje jaunieji tyrėjai vis dar susiduria su nepakankamu dėmesiu jaunųjų tyrėjų iniciatyvoms. Tyrimų finansavimą administruojančių institucijų deklaruojama parama jauniesiems mokslininkams yra didelis žingsnis į priekį. Tačiau iki šiol jaunųjų tyrėjų teikiamos paraiškos projektams neretai mechaniškai vertinamos pagal po disertacijos gynimo turimų publikacijų skaičių ir jų buvimą tam tikrose duomenų bazėse. Kažin ar adekvatu šiam kriterijui suteikti lemiamą svorį, praktiškai neatsižvelgiant į jokius kitus tyrėjų pasiekimus, kai tokių publikacijų kai kuriose srityse beveik neįmanoma (pakankamai) turėti praėjus vos porai metų po disertacijos gynimo.

Mokslo finansavimo procesas galėtų būti pagrįstas tikėjimu, jog mokslininkas nori ir geba atlikti gerą tyrimą bei pagalba jam šį tyrimą atlikti. Tačiau šiandien nemažai pavyzdžių, kai tyrimo administravimas užima tiek pat laiko, kiek ir tiriamoji veikla, o reikalavimai tiek skiriant finansavimą, tiek vertinant tyrimų rezultatus labiau orientuoti į techninius elementus, bet ne į tyrimo esmę.

Ar galima ką nors padaryti?

Tokioje situacijoje galima imtis veiksmų, skatinančių mokslų daktarų akademinės karjeros stiprinimą, prisidėti prie svaresnio jaunųjų mokslininkų statuso įtvirtinimo. Ir nebūtina vien ašaroti dėl valdžios institucijų nenoro pakankamai finansuoti jaunuosius mokslininkus (ar apskritai mokslą). Poveikį gali daryti ir pačios mokslo ir studijų institucijos.

Mokslo finansavimo procesas galėtų būti pagrįstas tikėjimu, jog mokslininkas nori ir geba atlikti gerą tyrimą bei pagalba jam šį tyrimą atlikti. Tačiau šiandien nemažai pavyzdžių, kai tyrimo administravimas užima tiek pat laiko, kiek ir tiriamoji veikla, o reikalavimai tiek skiriant finansavimą, tiek vertinant tyrimų rezultatus labiau orientuoti į techninius elementus, bet ne į tyrimo esmę.

Atsižvelgiant į daugybę darbuotojų pasitenkinimą analizuojančių tyrimų, be darbo užmokesčio yra kitų galimybių darbdaviams (mokslo ir studijų institucijoms) motyvuoti jaunuosius mokslų daktarus. Įvairios praktikos privačiame sektoriuje galėtų tarnauti kaip pavyzdžiai mokslo ir studijų centrams. Pavyzdžiui, papildomas sveikatos draudimas – vis plačiau privačiame sektoriuje taikoma motyvuojanti priemonė. Stiprų poveikį gali daryti ir įvairių vidinių institucijos praktikų keitimas, sukuriantis didesnį pasitikėjimą jaunaisiais mokslų daktarais ir leidžiantis jiems daugiau koncentruotis į tyrimų atlikimą.

Siekiant paskatinti mokslo ir studijų institucijas pasidalinti esamomis geromis praktikomis ir jas viešinti, Lietuvos mokslų akademijos Jaunoji akademija, kaip jauniesiems mokslininkams atstovaujanti institucija, kviečia mokslo ir studijų institucijas prisidėti prie jaunųjų mokslininkų karjeros stiprinimo. Jaunoji akademija artimiausiu metu siūlys mokslo institucijoms prisijungti prie jaunųjų mokslų daktarų akademinės karjeros principų. Tai leis ilgainiui sukurti jaunųjų mokslų daktarų akademinės karjeros skatinimo gerosios praktikos rinkinį.