Trečiadienį posėdžiavusi Seimo Etikos ir procedūrų komisija turėjo pristatyti keturių anksčiau pradėtų tyrimų dėl „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio pasisakymų ir elgesio išvadas. Tai, kad priimti jam palankūs sprendimai, papiktino opozicijos atstovus, kurie mano, kad valdantieji tiesiog išsukinėja R. Žemaitaitį.
Vienu atveju buvo priimtas parlamentarui nepalankus sprendimas, vieną sprendimą nuspręsta atidėti, siekiant sulaukti teisėsaugos institucijų išvadų. Dar dviem atvejais pripažinta, kad R. Žemaitaitis Valstybės politikų elgesio kodeksui nenusižengė.
Toks sprendimas buvo priimtas ir išnagrinėjus skundą, kuriame teigiama, jog 4,8 tūkst. eurų stipendija knygą „Bevardis“ parašiusiam Vytautui V. Landsbergiui, pasak R. Žemaitaičio, buvo skirta nepagrįstai, darant politinę įtaką.
Socdemė pažeidimo neįžvelgė
„R. Žemaitaitis 2025 m. gruodžio 22 d. savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje paskelbė įrašą: „LAISVO ŽODŽIO CHALTŪRČIKAI! Ar Jūs dar tikite, kad dvaro komikai tikrai gina „laisvą žodį“? Pasirodo, jie „laisvą žodį“ gina dėl lovio. Lietuvos kultūros taryba V. Landsbergiui už romaną „Bevardis“ parašymą papildomai iš valstybės skyrė 4 800 (eurų – ELTA) (…). Jūs kvailiai nesuprantate kas yra menas, nes tik konservatorių pateptasis gauna pinigų“, – konstatavo komisija.
„R. Žemaitaitis savo įraše pabrėžtinai akcentavo Lietuvos kultūros tarybos sprendimą skirti individualią valstybės stipendiją Vytautui V. Landsbergiui už romano „Bevardis“ parašymą, nurodydamas rašytojo galimus ryšius su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija arba frakcija Seime, vartodamas nepagarbius, menkinančio atspalvio žodžius ir frazes („chaltūrščikai“, „laisvą žodį gina dėl lovio“, „konservatorių pateptasis“, „ubagų Landsbergių“ ir kt.) ir keldamas abejones dėl šios stipendijos skyrimo pagrįstumo“, – pažymėjo Etikos sargai.
R. Žemaitaičiui palankią išvadą parengusi socialdemokratė Lilija Vaitiekūnienė tikino, jog tokie pareiškimai yra aštresnės politinės retorikos pavyzdys, kuris esą nereiškia, jog buvo nusižengta.
„Labai panašūs atvejai mūsų tirti ir prieš tai. Vis tik manau, kad tai yra aštresnė politinė retorika“, – prieš balsavimą kalbėjo ji.
Savo ruožtu politiką nusižengusiu pripažinti siūlęs liberalas Arminas Lydeka akcentavo, jog R. Žemaitaičio elgesio ir pasisakymų svarstymas Etikos ir procedūrų komisijoje darosi beprasmis.
„Reikia nepabijoti to termino ir vadinti daiktus savais vardais, kad Seimo nario, tam tikro etikos recidyvisto, svarstymas mūsų komisijoje jau darosi beprasmis“, – kalbėjo parlamentaras.
Jam antrino ir demokratas Domas Griškevičius.
„Akivaizdu, kad šiuo atveju konkretus politikas R. Žemaitaitis naudoja super aštrią, etikos normas iš esmės nuolat peržengiančią retoriką su siekiu atkreipti į save dėmesį, autorizuoti savo keliamus klausimus ir panašiai. Bet klausykit, jis tai daro sąmoningai, puikiai suvokdamas, kad šita retorika kels pasekmių ta prasme, kad bus skundai ir į mūsų komisiją, ir ne tik į mūsų komisiją (…). Suprantame, kad mes, sakykime, rekomendacijomis jo nepaveikiame, jis sąmoningai tą daro, bet mes, kaip komisija, matydama (ribas – ELTA) peržengiančią retoriką, turime ir pasakyti, kad tas konkretus atvejis peržengia tas ribas“, – kalbėjo D. Griškevičius.
„Kai vienas po kito mūsų sprendimai yra, kad šita retorika neperžengia ribų, ji nuolatos tik aštrės ir dar labiau eis į tą, atrodo, nepramušamą dugną. Aš kviečiu tiesiog vieną kartą pasakyti: „STOP“. Mes, kaip Etikos komisija, pasakome, kad taip kalbėti politikui nedera. Kad jis vėliau taip kalbės, faktas, bet mes, komisija, vertiname konkrečias eilutes, konkretų kontekstą. Akivaizdus pažeidimas, kolegos“, – argumentavo jis.
Komisijos narius pripažinti, kad R. Žemaitaitis pažeidė Politikų elgesio kodekso normas, ragino ir konservatorius Jurgis Razma.
„Jeigu R. Žemaitaitis būtų pasakęs, kad tas V. V. Landsbergio romanas prastas, nevertas tos tarybos skirtos valstybės stipendijos, tai jo nuomonė. Čia dabar yra ir pati Taryba apkaltinta, kad ji skirsto stipendijas kažkaip politiškai tendencingai, tarsi išskirtinai vienam Landsbergiui būtų skirta (…). Čia vis tiek yra toks dalykas arti šmeižto, ne šiaip nuomonės išsakymas. Ir Tarybos reputacija yra stipriai pažeista ir pažeidžiama tokiais išpuoliais. Manau, kad tikrai nusipelno principingo mūsų vertinimo“, – kalbėjo parlamentaras.
Vis dėlto, 6 komisijos narių balsais nuspręsta, jog Politikų elgesio kodekso normų tokiais savo pareiškimais R. Žemaitaitis nepažeidė.
Po balsavimo A. Lydeka sakė, jog tai – nesuvokiama.
Siūlė nebevargti su nagrinėjimais
Po pastarojo sprendimo priėmimo Seimo Etikos ir procedūrų komisija ėmėsi nagrinėti naujus skundus, kurių dalyje taip pat buvo prašoma išnagrinėti R. Žemaitaičio pasisakymus ir elgesį. Pavyzdžiui, viename kreipimesi etikos sargų prašyta nustatyti, ar socialiniame tinkle „Facebook“ apie komisijos priimtą konservatorei Ingridai Šimonytei nepalankų sprendimą pasisakęs ir politikę „Tarškykle“ pavadinęs politikas nenusižengė etiško elgesio principams.
Vis dėlto naujų tyrimų nuspręsta nepradėti. Tuo metu diskusija apie kai kurių komisijos narių požiūrį į R. Žemaitaičio elgesį prasidėjo iš naujo, kai demokratas D. Griškevičius pareiškė, jog Etikos ir procedūrų komisija bei joje priimami sprendimai yra tapę valdančiųjų ir opozicijos narių atstovavimo įkaitais, o R. Žemaitaitis valdančiųjų esą yra išsukinėjamas nuo nepalankių sprendimų.
„Mes, Etikos komisija, deja, bet pastaraisiais mėnesiais tapome tiesiog daugumos-mažumos atstovavimo įkaitais. Aš manau, mes pagrįstai galėjome didžiuotis mūsų kadencijos pradžios veikla, kai tikrai daugeliu atvejų sugebėdavome atmesti, kas iš daugumos, kas iš mažumos, ir įvertinti situaciją. Puikus to pavyzdys yra dabar, kai mes realiai esamus pažeidimus lengva ranka pripažįstame, kad tai ne pažeidimai. Tokius, sakykime, keistus, pripažįstame pažeidimais ir po to tas žmogus, kuris dabar yra nuolat išsukinėjamas dėl savo retorikos, tuos keistus pripažintus atvejus dar sugeba pakreipti ir vadovauti: žiūrėkite, etikos komisija padarė tą ir tą“, – į kolegas kreipėsi politikas.
„Pagalvokime visada tikrai dar kartą prieš balsuodami, kaip mes realiai savo balsavimais ne tai kad, sakykime, nepasakome, kaip yra iš tikrųjų, bet dar ir skatiname šiuo atveju, pavadinkime taip, politinės retorikos smurtautoją“, – akcentavo jis.
Panašios pozicijos laikėsi ir liberalas A. Lydeka.
„Aš visiškai natūraliai, atsižvelgdamas į šios dienos komisijos balsavimus, siūlyčiau mums toliau ateityje nebevargti nagrinėjant, peržiūrint įrašus, tekstus ir visa kita, o tiesiog iš karto balsuoti, nes akivaizdu, kad komisijos nariai, socialdemokratų frakcijos atstovai, visiškai susitapatina, balsuoja taip, kaip jam (R. Žemaitaičiui – ELTA) yra paranku. Tai aš nebematau prasmės nagrinėti tų skundų, nes yra akivaizdūs pažeidimai, bet balsuojama politiškai“, – kalbėjo jis.
„Mūsų komisijos darbo pradžioje mes sugebėjome priimti sprendimus kažkaip solidariau, bet, kiek žinau, socialdemokratų frakcijoje buvo tam tikras pasiaiškinimas, kad ne visai gerai balsuoja jų atstovai komisijoje. Po to jau kažkaip tvarkingiau balsuoja. Šiandien buvo tas vienas išskirtinis balsavimas, bet du kolegos nedalyvavo balsavime, o ne balsavo už tai, kad R. Žemaitaitis pažeidė (Politikų elgesio kodeksą – ELTA) (…). Gal mes R. Žemaitaičio nagrinėjimus atidėkime iki kol pasikeis valdančioji koalicija“, – siūlė opozicijoje dirbantis J. Razma.
Tiesa kiek vėliau Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Orinta Leiputė tokias konservatoriaus kalbas paneigė.
„Frakcijoje mes tokios kalbos tikrai neturėjome“, – sakė ji.
Savo ruožtu socialdemokratė L. Vaitiekūnienė atstovaujamai frakcijai skirtą kritiką atmetė akcentuodama, jog komisijoje ne kartą buvo priimtas ir R. Žemaitaičiui nepalankus sprendimas.
„Mes juk ne kartą esame nusprendę, kad jis pažeidė Valstybės politikų elgesio kodeksą. Jeigu paimtume statistiką, tikrai yra nemažai atvejų, kai mes pripažinome, kad jis pažeidė (…) kodeksą, tai nereikia sakyti, kad mes čia visą laiką išsukinėjame ar dar kažkaip, visą laiką sakome, kad jis nepažeidė. Jis pažeidė, aišku, daugeliu atveju“, – sakė politikė.
„Mes ką tik kalbėjome apie hiperbolizaciją. Pirmu klausimu mes pripažinome, kad yra pažeidimas (…). Pirmu klausimu sprendimas priimtas be jokių išvedžiojimų“, – L. Vaitiekūnienės poziciją palaikė Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis komisijos pirmininkas Viktoras Fiodorovas.
Dėl R. Žemaitaičio – daugiausia skundų
Kaip skelbta, trečiadienį etikos sargai konstatavo, jog pernai daugiau nei 50 įrašų apie Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją (LRT) socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbęs „Nemuno aušros“ lyderis nesilaikė Politikų elgesio kodekso normų, visuomeninį transliuotoją apibūdindamas neigiamą konotaciją turinčiais epitetais.
To paties posėdžio metu nuspręsta pripažinti, jog sausį Elektrėnuose vykusio susitikimo su rinkėjais metu susirinkusiesiems teigęs, kad apie juos yra renkami duomenys, politikas nenusižengė Valstybės politikų elgesio kodeksui.
R. Žemaitaitis yra parlamentaras, dėl kurio elgesio ir pasisakymų Seimo Etikos ir procedūrų komisija sulaukia bene daugiausia skundų. Vien nuo metų pradžios komisijoje priimti 5 politikui nepalankūs sprendimai. Pernai dėl jo veiksmų ir pasisakymų pradėta bent 10 tyrimų.
