Pasirodžius informacijai, jog Rusijoje esančiame Tomske buvo išardytas ir pašalintas memorialinis kompleksas, skirtas Stalino represijų aukoms atminti, Seimo konservatorės Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė bei Paulė Kuzmickienė kreipėsi į užsienio ir teisingumo ministrus Kęstutį Budrį bei Ritą Tamašunienę.
„R. Morkūnaitė-Mikulėnienė ir (…) P. Kuzmickienė kreipėsi į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministrą K. Budrį ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministrę R. Tamašunienę dėl viešojoje erdvėje pasirodžiusios informacijos, kad Tomsko mieste (Rusijos Federacija) 2026 m. balandžio mėnesį buvo išardytas ir pašalintas visas memorialinis kompleksas, skirtas Stalino represijų aukoms atminti, įskaitant ir Lietuvai brangų „Gedulo akmenį“, – teigiama pranešime.
„Nuoseklūs Rusijos veiksmai yra daugiau nei paveldosaugos klausimas. Tai vertiname kaip sąmoningos politikos dalį, siekiant reabilituoti stalinizmo nusikaltimus ir imperialistinius tikslus grįsti iškraipyta istorija. Stalinizmas pražudė dešimtis milijonų žmonių, sugriovė jų gyvenimus ir siekė paneigti nepriklausomų valstybių egzistavimą“, – jame cituojama R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Skelbiama, jog Tomske buvo išardytas visas memorialinis kompleksas, apėmęs ne tik Lietuvai svarbų atminimo ženklą, bet ir estų, latvių, lenkų bei kitų tautų deportacijų aukų įamžinimą. Tai, pasak Seimo narių, rodo sisteminį ir nuoseklų siekį šalinti istorinę atmintį bei perrašyti Europos istoriją, formuojant pseudoistorinius naratyvus.
„Asmenys, naikinantys memorialus totalitarinių režimų aukoms, turi būti traukiami į sankcijų sąrašus. Tai minimalus teisingumas ginant istorinę atmintį“, – akcentuoja P. Kuzmickienė.
Konservatorės ministrams siūlo inicijuoti kreipimąsi į Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių komitetą bei įvertinti galimybę įtraukti asmenis, priimančius ir įgyvendinančius sprendimus dėl tokių memorialų naikinimo, į sankcijų sąrašą.
„Seimo narės kreipimesi į ministrus siūlo inicijuoti kreipimąsi į JT Žmogaus teisių komitetą dėl sisteminio represijų aukų atminimo naikinimo, istorijos iškraipymo ir pseudoistorinių naratyvų formavimo, akcentuojant valstybių pareigą saugoti istorinę tiesą ir aukų atminimą, inicijuoti koordinuotą regioninį atsaką kartu su Baltijos valstybėmis ir kitais partneriais, telkiant šalis, kurios nepritaria Europos istorinės atminties darkymui ir siekia apsaugoti fundamentalius civilizacijos pagrindus, įvertinti galimybę asmenis, priimančius sprendimus dėl tokių memorialų naikinimo ir juos įgyvendinančius, įtraukti į sankcijų sąrašus“, – teigiama pranešime.
Parlamentarės taip pat kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrą, ragindamos inicijuoti projektą, kuriuo, pasitelkiant šiuolaikines technologijas, būtų sistemingai sužymėti stalininio režimo represijų aukų atminties objektai, paminklai, memorialai, tremčių vietos skaitmeniniuose žemėlapiuose.
„Akivaizdu, kad Putino režimas siekia ištrinti atmintį, tačiau šiandien turime priemonių kaip kovoti su tokia brutalia politika. Sukaupti duomenys apie tremtis ir memorialus leidžia veikti, svarbu Centrui imtis lyderystės, pasitelkti tam reikalingas kompetencijas ir partnerystes“, – pažymi konservatorės.
ELTA primena, kad ketvirtadienį Užsienio reikalų ministerija (URM) Rusijos ambasados atstovui įteikė griežto protesto notą dėl sekmadienį Tomsko mieste pašalinto atminimo akmens Lietuvos tremtiniams.
