Vasariškai žiovaujančiai tautai vyriausybė pasekė naują pasaką be pradžios, be pabaigos. Apie tai, kaip ministrai surūdijusią Lietuvos jūrų laivininkystę išgelbės. Žodžiu, buvo taip: bėgo lėkė laukais plevėsuodamas plaukais Algirdas Butkevičius su Rimantu Sinkevičiumi, užkliuvo už valstybinio verslo varčios, babakšt – ir vėl nuo pradžios.
Vasariškai žiovaujančiai tautai vyriausybė pasekė naują pasaką be pradžios, be pabaigos. Apie tai, kaip ministrai surūdijusią Lietuvos jūrų laivininkystę išgelbės. Žodžiu, buvo taip: bėgo lėkė laukais plevėsuodamas plaukais Algirdas Butkevičius su Rimantu Sinkevičiumi, užkliuvo už valstybinio verslo varčios, babakšt – ir vėl nuo pradžios.
Premjeras su ministru vertėsi kūliais taip pat efektingai, kaip ir jų neseniai paprotintas buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas, kuris ilgai pūtė miglą į akis, kad su vienu išnuomotu lėktuvėliu sujungs Vilnių su visu pasauliu.
Šelmiškai kabindamas makaronus, buvęs Vilniaus meras dar šelmiškiau kišo ranką į mokesčių mokėtojų kišenę – „Lituanicos“ miglų nuostoliams dengti. Tačiau Susisiekimo ministerija elgėsi dar kvailiau nei arabus apie savivaldos aviaciją pūtęs A. Zuokas. Sprendžiant iš visko, ministras R. Sinkevičius apskritai buvo pamiršęs, kad turi valstybinį krovinių gabenimo jūromis „biznelį“, kurį į lankas nuvarė niekam neatskaitingi jo skirti direktoriai ir valdybos nariai.
Valstybinį „beždžionės biznį“ atostogaujantis premjeras ir jo ministras prisiminė tik tada, kai visi jų parūdiję laivai buvo likę ne tik be kuro ir maisto, bet dar ir areštuoti tolimuose uostuose.
Kadangi A. Butkevičius yra seniai pripažintas nieko neveikimo čempionu, natūralu, kad šlapimas žaibu trenkė į smegenis. Atmetęs bankroto išeitį kaip pernelyg protingą ir paprastą, vyriausybės cirkas šast ir įkūrė transporto įmonių holdingą.
Koks valdžios iliuzionistų triukas slypi už šio mandro žodžio? Tai, kad pelningos valstybinės įmonės, tokios kaip „Lietuvos geležinkeliai“, užuot mokėjusios didelius dividendus į biudžetą, dabar turės kišti milijonus į surūdijusio ir niekam nebereikalingo prekybinio laivyno reanimacją po mirties.
Kokia to prasmė? Bandydamas atsakyti į šį paprastą klausimą, premjeras nesugalvojo nieko gudriau, kaip tik išspausti paaiškinimą, kad prieš porą šimtų metų, kai jis pats buvo susisiekimo ministras, Lietuvos jūrų laivininkystė dirbusi pelningai.
Ar ką nors supratote? Tai, kad A. Butkevičius ir jo partijos bičiulis R. Sinkevičius jau trejus metus tik su budistų vienuoliams būdinga ramybe stebėjo, kaip Lietuvos jūrų laivininkystė eina kirviu į dugną, pasirodo, neturi jokios svarbos. Andrius Kubilius ir Eligijus Masiulis kalti, ot.
Bet gal ta jūrų laivininkystė yra kokia nacionalinė vertybė – kaip Seimo narė Dalia Teišerskytė, be kurios mirs Lietuva tėvynė mūsų? Gal šis laivynas dieną naktį gabena Lietuvos pramonės krovinius, todėl be jo smuks mus maitinančio eksporto apimtys?
Negabena. Lietuvos jūrų laivininkystės laivai visąlaik makalavosi tarp Afrikos, Karibų ir JAV, aptarnaudami tolimų kraštų anglių, plieno ir cukraus eksportą. Makalavosi tiesiogine to žodžio prasme, nes seniai generavo ne pajamas, o nuostolius.
O jei iš tokio valstybės biznio tik vieni nuostoliai, kam mums toks laivynas? Negana to, dabar visi šie laivai apskritai nieko nebeplukdo, nes stovi areštuoti ir tik ryja visų mokesčių mokėtojų pinigus.
Net pats R. Sinkevičius pripažino, kad norėdami, jog šis laivynas išliktų, jam turėtume nupirkti daug naujų laivų. Tik ar sukišęs dešimtis milijonų biudžeto eurų į naujus laivus, susisiekimo ministras galės garantuoti, kad jau po to tai Lietuvos jūrų laivininkystė varys kaip iš pypkės?
Pasirodo, negali to R. Sinkevičius garantuoti ir net nenori. Mat ir jis supranta, kad mūsų laivynas jau prakišo žiaurią konkurencinę kovą. O ir kaip neprakiši, kai laivyną valdo valstybė – pati nerangiausia, už nieką neatsakinga ir labiausiai atsileidusi savininkė, kokia tik gali būti.
Tai kam tada merkti dešimtis milijonų eurų į jau mirusio laivyno geldas? Kodėl nepaskelbus jo bankroto? Klausimas toks pat retorinis, kaip ir klausimas, kodėl Vilniaus savivaldybė nuolat švaistė pinigus pirkdama taksi automobilius ar lįsdama į keleivių vežiojimo po miestą ir skraidinimo į užsienį biznius.
Argi jiems gaila – juk ne savo pinigus, o mūsų pinigus į mirusį laivyną A. Butkevičius su R. Sinkevičiumi kiša. Užkliuvo už varčios, ir vėl pradėjo nuo pradžios. Bėgo lėkė Butkevičius laukais...
