Po persileidimo moters organizmui reikia laiko atsigauti. Kraujavimas gali išsekinti, emocinis krūvis paveikti miegą, apetitą ir energiją, o kai kurioms moterims prireikia ir papildomos geležies ar kitų maistinių medžiagų. Vaistininkė paaiškina, kas šiuo laikotarpiu svarbiausia fiziniam ir emociniam atsigavimui, kada verta atlikti tyrimus ir kodėl emocinė savijauta gali turėti tiesioginės įtakos gijimui, rašoma „Gintarinės vaistinės“ pranešime žiniasklaidai.
Vaistininkė Lina Stočkutė-Plytnikė sako, kad viena dažniausių priežasčių, kodėl po persileidimo moteris jaučiasi silpnesnė ar ilgiau neatsigauna, yra kraujavimo sukeltas geležies trūkumas. Geležis būtina raudonųjų kraujo kūnelių gamybai, o jų pagrindinė funkcija – pernešti deguonį po organizmą. Kai geležies sumažėja, gali atsirasti nuovargis, galvos svaigimas, silpnumas, energijos stoka.
Kokios medžiagos organizmui svarbiausios
Didelę reikšmę turi ir kasdienė mityba. Geležies galima gauti iš raudonos mėsos, kepenėlių, žuvies, ankštinių augalų ir džiovintų vaisių. Folio rūgšties gausu žaliose lapinėse daržovėse, brokoliuose, špinatuose, citrusiniuose vaisiuose, avokaduose ir ankštiniuose produktuose. B grupės vitaminų yra mėsoje, žuvyje, kiaušiniuose, pieno produktuose, pilno grūdo gaminiuose.
Pasak jos, atsistatymui svarbūs ne tik vitaminai ar mineralai. Ne mažiau reikšmingi yra poilsis, skysčiai ir ramus grįžimas į įprastą ritmą. Pirmosiomis savaitėmis organizmui reikėtų duoti daugiau laiko, vengti didelio fizinio krūvio, sunkaus darbo ir ilgalaikio nuovargio. Kai gydytojas leidžia, verta pradėti nuo lengvo fizinio aktyvumo, pavyzdžiui, ramaus pasivaikščiojimo.
Emocinė savijauta veikia fizinį atsistatymą
Vaistininkės teigimu, po persileidimo emocinio skausmo negalima atskirti nuo fizinio atsigavimo. Ilgai trunkantis stresas ir liūdesys gali veikti organizmą per hormonų sistemą, trikdyti miegą, bloginti apetitą, mažinti energiją ir net lėtinti gijimo procesus.
„Kai žmogus išgyvena didelį stresą, organizmas išskiria daugiau streso hormonų. Jei tokia būsena užsitęsia, gali sutrikti normalus organizmo atsistatymas, pablogėti miego kokybė, suprastėti mityba. Dėl to moteriai gali būti sunkiau fiziškai sustiprėti“, – aiškina L. Stočkutė-Plytnikė.
Ji priduria, kad emocinė būsena gali keisti ir fizinių simptomų suvokimą. Kai moteris jaučiasi itin pažeidžiama, nerimastinga ar išsekusi, net ir nedideli kūno signalai gali būti jaučiami stipriau. Kita vertus, emocinis užsidarymas gali paskatinti ignoruoti tai, kas iš tikrųjų svarbu.
Atsistatant po persileidimo labai svarbus palaikymas. Tai gali būti artimųjų dėmesys, galimybė kalbėti apie tai, kas nutiko, o prireikus – ir psichologo pagalba.
„Po persileidimo moteris neturėtų jausti, kad privalo kuo greičiau grįžti į įprastą ritmą ar susitvarkyti viena. Organizmui reikia ne tik laiko, bet ir rūpesčio. Kartais tai reiškia papildus, kartais poilsį, kartais pokalbį su specialistu. Visa tai yra atsigavimo dalis“, – sako L. Stočkutė-Plytnikė.
