Nuomonės

2019.07.16 17:29

Marius Čepulis. Kai „žalieji“ imasi „saugoti“ gamtą

Marius Čepulis 2019.07.16 17:29

Jau niekam nebe naujiena, kad valdančiųjų partijos pavadinime žodis „žalieji” reiškia ne tai , kad jie orientuoti į žaliąją politiką, o yra tiesiog žali nepatyrę profanai. Ir jie su džiaugsmu toliau įrodinėja savo žalumą.

Aplinkos ministerija dar kažkiek spardėsi ir bandė parodyti, kad dirba gamtos labui, bet vėl, jau kelintą kartą, krito veidu į salotas, kai jos vadovas sustabdė Punios šilo išsaugojimo procedūrą. Jis dievagojasi, kad viskas dėl gyventojų – juk vargšai nebeturės nei kur grybauti, nei kur uogauti, o ir šašlykiuko tarp šimtamečių ąžuolų nebepasikeps.

Rūpi ministrui žmonės. Labai rūpi. Bet kai į seimo aplinkosaugos komitetą, kuriam vadovavo tas pats ponas Mažeika, buvo ateita su aiškiu pasiūlymu, kaip padaryti, kad jam taip rūpimi žmonės galėtų (su tam tikrais apribojimais) lankyti rezervatą, jis pats tam pasiūlymui nepritarė. Nes nėra čia ko tiems žmonėms po rezervatus trankytis. Toks apsisprendęs mūsų ministras.

Ne paslaptis, kad Punios šilo pavertimui rezervatu labai nepritaria tiek miškininkai, tiek medžiotojai. Miškininkai suokia, kad rezervatas virs niekam nenaudingu šabakštynu, kurio medienos nepanaudosi (ta pati giesmelė – supus stovėdamas). Medžiotojai (kaip žinote, ministras yra didis medžioklis) jaudinasi dėl Punios šile lakstančių žvėriukų gerovės.

Juk tokie trofėjai (taip, ten laksto tikrai galingi elniai) taip ir numirs sava mirtimi, neparagavę jų organizmui taip reikalingo parako.

O šiaip liūdna ir pikta, kai dėl politinių rietenų bei intrigų turi kentėti gamta. Liūdna ir pikta, kad ministro supratimas apie gamtosaugą yra... Ne, nėra jokio supratimo. Liūdna ir pikta, kad ministerija, kuri turėtų būti flagmanas gamtosaugos srityje, atlieka tik pasyvaus stebėtojo vaidmenį ir virsta ūkio ministerijos padaliniu.

Juk labai norint tikrai buvo galima jau seniausiai suteikti specialų statusą Punios šilui, labai norint galima buvo neatmesti Vyriausybės siūlymo rezervatuose išskirti zonas, kur lankymas būtų galimas. Labai norint senų seniausiai buvo galima riboti kirtimus Punios šile, juk ten 100 procentų miškų yra valstybiniai.

O dabar vieni inicijuoja Punios šilo apsaugą, kiti, kol dar vyksta procesas, tą šilą toliau ramiai šluoja, o treti vėl stabdo visą išsaugojimo procesą, nes dar, matai, blyn, ne viskas išdiskutuota. Ir tai vyksta po vienos institucijos stogu! Aplinkos ministerijos, kurios prioritetas turėtų būti aplinkosauga. Ar galima įsivaizduoti dar didesnį briedą?

Bet kam rūpi aplinkosauga, kai ministrui svarbu, jog ne buvusio ministro draugeliai gamtininkai, o esamo ministro draugeliai medžiotojai turėtų teisę lakstyti po šilą. Reikia suspėti pasirūpinti draugeliais (nes niekad nežinai, kiek čia dar tam poste pratempsi), komercinius medžioklės plotus prastumti privačiam būreliui, o gautus pinigus panaudoti aplinkosaugai.

Čia irgi ministro mintys. Tiesiog trykšta žalumu. Bet ko norėti, kai jo patarėjo ryšiams su visuomene supratimas apie gamtosaugą yra toks: „Prezidentas išreiškė norą palikti žalesnę gamtą, bet neabejoju, kad turėjo omeny – ir prieinamą visuomenei, kuria būtų patogu grožėtis, lankyti, o ne tik žiūrėti per draustinių tvorą į išvirtusius, supuvius medžius, kurių nieks neprižiūri (kalba netaisyta)“ (žinoma, Iš komunikacijos specialisto būtų naivu tikėtis bent kažkokio suopračio apie saugomas teritorijas bei bioįvairovę).

Šalia įkeliu ir kelis sakinius iš naujojo prezidento Gitano Nausėdos kalbos, pasakytos birželio 21d. Santaros – Šviesos suvažiavime.

„Norėčiau, kad Lietuva po penkerių metų būtų taikesnė, teisingesnė ir žalesnė. Taip, žalesnė. Nes tai, kas vyksta pastaruoju metu su mūsų, sakyčiau, tokia brutalia kova prieš gamtą man tikrai labai nepatinka.

Senas medis nėra tiktai išpuvusi drevė, senas medis nėra tik kenkėjų veisykla, bet senas medis yra kažkas daugiau.“ Rodos prezidentas gaudosi truputį daugiau nei tie, kurie dirba savo tiesioginį darbą.

Taigi, kol vėžys, gulbė ir lydeka tampo vežimą, t.y. vieno vertingiausių Lietuvos miškų išsaugojimo planus į skirtingas puses, šilas po truputį nyksta, o padėtis su aplinkosauga prastėja. Ir toliau prastės, kol jai vadovaus statytiniai politikai, atstovaujantys interesų grupėms, o ne gamtai.

Draudžiama publikuoti šį komentarą bet kurioje žiniasklaidos priemonėje, išskyrus LRT.lt, be raštiško autoriaus sutikimo.