Nuomonės

2019.06.09 10:43

Vaiva Rykštaitė. Daug mūsų yra „slaktyvistai“. Ar to pakanka?

Vaiva Rykštaitė, rašytoja2019.06.09 10:43

Prieš savaitę paaukojau šimtą dolerių vieno Nepale gyvenančio berniuko išsilavinimui. Tai yra didžiausia mano iki šiol vienu ypu labdarai skirta suma. Tačiau dabar jau neprisimenu to berniuko vardo nė veido, tik patį faktą, kad aš paaukojau jam pinigų.

Aš, aš, tai vis apie mane. Jausmas puikus, vis galvoju, kokia aš puiki, kaip gera prisidėti prie to, jog berniukas galės dar vienus metus mokytis, o ne dirbti padavėju turistų lankomoje kavinėje (galiausiai buvo surinkta visa jo mokslams reikiama suma). Nors iš tiesų mano pastangos buvo minimalios: atsidariau savo internetinės bankininkystės tinklalapį, įvedžiau aukas renkančios draugės elektroninio pašto adresą, aukojamą sumą ir… viskas! Padaryta! Prie pasaulio gelbėjimo prisidėta.

Šimtas dolerių man yra nemenka suma, sunkiai dirbau norėdama ją gauti. Tačiau paaukoti tuos pinigus yra stebėtinai lengva, lyginant su, pavyzdžiui, atsikėlimu nuo sofos ir savo laisvalaikio skyrimu pasaulio gelbėjimui veiksmais, o ne mygtukų paspaudimais.

Angliškas terminas slactivism, kurį toliau tekste sulietuvinsiu į slaktyvizmą, – tai saviapgaulės forma, kai tiesiogine prasme judindamas tik pirštą telefono ekrane ar prie kompiuterio įsivaizduoji, kad gelbėji pasaulį ar esi politiškai aktyvus. Žodžio slaktyvizmas etimologija ginčytina, kaip ir jo reikšmė: pirmieji šį terminą sakosi pavartoję 1995 m. JAV krikščioniško muzikos festivalio „Corner Stone“ dalyviai, kalbėję apie slacker activism – vangesnį, individualų aktyvizmą, kai, pavyzdžiui, vietoje dalyvavimo gatvės proteste pasodini medį. Šiame kontekste slaktyvizmas turėjo teigiamą prasmę. Tačiau netrukus su socialinių medijų populiarėjimu slaktyvizmas įgavo kitą prasmę: anglų kalba slack – vangumas, tingumas, atsipalaidavimas, tad, sujungus šį žodį su aktyvizmu virtualioje erdvėje, slack activism junginys imtas traktuoti kaip aktyvizmo iliuzija, taigi, labiau neigiamas visuomenės reiškinys.

Kaip sužinoti, ar esate slaktyvistas? Akivaizdžiausios slaktyvizmo apraiškos yra spaudimas patinka ant politinio ar labdaros turinio socialinių medijų įrašų; dalijimasis tokiais įrašais savo paskyrose, tam tikros grotažymės, peticijų pasirašymas, ir, nors šiek tiek naudingesnė, slaktyvizmo forma yra ir pinigų aukojimas internetu.

Slaktyvizmas neabejotinai turi ir teigiamą pusę. Tačiau iš esmės šio reiškinio analizė sugrąžina mus prie seno filosofinio klausimo: kiek vertinga ir morali yra labdara, daroma vien dėl to, kad jos darytojas nori pasijusti geriau? Kadaise eidama per požeminę perėją įmesdavau keliasdešimt centų elgetai į skreitą, iš tiesų trokšdama išgelbėti ne išmaldos prašytoją nuo šalčio ir benamystės, bet savo sąžinę. Taip ir dabar kartais pasitaikantis vieno ar dviejų eurų mestelėjimas internete tampa savotiška indulgencijos forma, nes jaučiuosi velniškai kalta netyčiom pamačiusi badaujančių Jemeno vaikų nuotraukas, kol pati valgau skrebutį su avokadu ir ekologiškomis gražgarstėmis.

Mano giliu įsitikinimu, slaktyvizmas yra geriau negu nieko. Tačiau šiame rašinyje pateikdama keletą įdomesnių pavyzdžių vis tik noriu aptarti neigiamas, iliuzines slaktyvizmo puses.

Kad spustelėjimas patinka nėra aktyvizmo forma, turbūt net nesiginčysime, ir vis dėlto tai yra sąmoningas veiksmas, kurį dažnai atliekame informacijos sraute pamatę itin skausmingų, tragiškų žinių. Taip jaučiamės išreiškiantys paramą, tačiau kaip jaučiasi tokią „paramą“ gavusieji? Atsakymą pateikė dar 2013 m. „Auksinį liūtą“ Kanuose pelniusi organizacijos „Crisis Relief Singapore“ sukurta kampanija „Liking isn’t helping“ (liet. „Spaudimas patinka nėra pagalba“), kur į dokumentines nuotraukas su tragedijų ištiktais žmonėmis pasinaudojus vaizdo redagavimo programa buvo įkeltos pakeltų nykščių nuotraukos.

Įrašų, straipsnių dalijimasis socialinėse medijose ir grotažymės padeda skleisti informaciją, štai, pavyzdžiui, grotažymė #metoo pati savaime tapo globalaus to paties pavadinimo judėjimo kibirkštimi. Tačiau taip nutinka ne visada. Dažnai politinio turinio grotažymės, kad ir kiek daug jomis besidalijama, telieka grotažymės, kaip, pavyzdžiui, nutiko su grotažyme #BringBackOurGirls, – po to, kai nusikalstama grupuotė Boko Haram Nigerijoje pagrobė šimtus moksleivių, šia grotažyme dalijosi, atrodė, visas pasaulis, įvairiausių religijų, tautybių ir profesijų žmonės ir aukšto rango politikai. Įsivaizduoju, kaip savo socialinių medijų profilyje pasidalijus politiškai aktualia grotažyme apima pakylėjantis kolektyvinio katarsio jausmas. Deja, labai mažai iš tų žmonių ėmėsi kokių nors konkrečių veiksmų. Nors grotažyme buvo dalijamasi ne vienerius metus, dalis mergaičių iki šiol yra nelaisvėje. Darbais, o ne žodžiais, kaip sakoma.

Ar esate pasijutę geriau pasirašę peticiją internete? Liūdna žinia: dauguma taip pasirašytų peticijų nieko nepasiekia. Pavyzdžiui, 2017 m. daugiau nei milijonas Jungtinės Karalystės gyventojų internete pasirašė peticiją, reikalaudami, kad būtų atšauktas JAV prezidento Donaldo Trumpo vizitas. Tačiau vizitas atšauktas nebuvo, šalies parlamentas į milijono žmonių nuomonę visiškai neatsižvelgė. Iš esmės peticijos yra niekieno žemė, priklausomai nuo šalies įstatymų, kai kur vyriausybė lyg ir turėtų į jas atsižvelgti, bet praktiškai internete surinkti tūkstančiai elektroninio pašto adresų su žmonių vardais tiesiog atsimuša į sieną. Ar tai reiškia, kad visai neverta pasirašyti peticijų? Verta, bet būtinai turint omeny, kad greito klavišų paspaudinėjimo greičiausiai neužteks.

Nors yra nemažai slaktyvizmo pradėtų realios sėkmės istorijų, dera atsiminti, kad tikrasis aktyvizmas yra skirti savo laiko, imtis tikrų veiksmų, leistis į gyvą pokalbį, tapti pokyčio siekiančia kritine mase gatvėje, o ne tik internete.

Dar noriu trumpai aptarti pinigų aukojimą internetu. Tai gali pasirodyti šiek tiek arčiau tikrojo aktyvizmo. Juk čia jau esti realios naudos ir aukos. Ir vis dėlto man tai atrodo tas pats, kaip einant į gero draugo gimtadienį dovanų atnešti grynųjų, visai nesistengiant, neskiriant laiko išrinkti tikrą dovaną. Juk viena prabangiausių dovanų yra mūsų laikas.

Pati esu visiška slaktyvistė ir vis šypteliu reflektuodama, eilinį kartą pasijutusi itin aktyvi aplinkosaugos srityje… Neišeidama iš namų, nes tik dalinuosi įrašais savo socialinių medijų paskyrose. Ir vis primenu sau, kad, daugybės apklausų duomenimis, žmonės jaučiasi laimingesni ir gyvenantys prasmingiau, kuomet reguliariai skiria laiko savanoriavimui.

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius