captcha

Jūsų klausimas priimtas

R. Sotvarė-Šemetienė. Referendumo spindesys ir skurdas

Prieš dvejus metus britų referendume, gavusiame skambų „Brexit“ vardą, buvo tik vienas klausimas: ar Jungtinė Karalystė turi likti Europos Sąjungos sudėtyje? Dabar klausimų yra gerokai daugiau. O atsakymai, netelpantys į lakonišką „taip“ arba „ne“, sprogdina britų vyriausybę.
R. Sotvarė-Šemetienė, Asmeninio archyvo nuotr.
R. Sotvarė-Šemetienė, Asmeninio archyvo nuotr.

Ši išsijuosusi dirba pastaruosius dvejus metus, bandydama nustatyti būdą, kaip Jungtinė Karalystė  gyvens pasitraukusi iš Bendrijos. Kai atrodė, kad derybos su Europos Sąjunga pajudėjo iš aklavietės ir jau surasti atsakymai į sunkiausius klausimus, įvyko sprogimas – atsistatydino  Britanijos „Brexit“ ministras Davidas Davisas ir užsienio reikalų sekretorius Borisas Johnsonas.

Alergiją sukėlė naujasis planas. Pirmasis mano, kad tokiam planui reikia geresnių už jį, o antrajam susitarimas staiga „užstrigo gerklėje“, sudaužė svajones ir sukėlė įtarimų, jog Jungtinė Karalystė planuoja susikurti Europos Sąjungos „kolonijos statusą“.

Tai, kas daliai politikų, siekiančių „kieto pasitraukimo“, stringa gerklėje ir daužo svajones, verslui būtų tikras svajonių išsipildymas. Mat naujasis planas yra apie  laisvosios prekybos su Europos Sąjunga zoną ir bendrąją muitų teritoriją. Jis leistų išspręsti ir vieną jautriausių problemų – išvengti patikrinimų pasienyje tarp Airijos ir Šiaurės Airijos, kuri yra Jungtinės Karalystės dalis.

Įkaitusi politinė temperatūra didina riziką, jog vos atsiradusi šviesa tunelio gale gali vėl išnykti. O kas tada? Kas bus, jeigu sutarties nebus?

Iki nustatytos atsiskyrimo datos liko mažiau nei metai. Tokiems painiems reikalams tai labai mažai.  Būtų logiška ir tikriausiai įmanoma pratęsti narystę. Tačiau „Brexit“ šalininkams tai būtų lyg išdavystė. Sunku įsivaizduoti, kad įkaitę politikai tam pritartų, jeigu nepajėgūs pritarti kompromisinėms atsiskyrimo sąlygoms.

Jeigu sutarties nebus, tai nebus ir nustatyto pereinamojo laikotarpio. Iš karto automatiškai pradės galioti kitos taisyklės, nustatytos Pasaulio prekybos organizacijos. Jungtinė Karalystė taps trečiąją šalimi. Bendrija galės įvesti jos prekėms muitus, o pastaroji darys tą patį.

Tai reiškia dabar neegzistuojančias prekybos kliūtis, visuotinę kontrolę, standartų derinimus, eksporto deklaracijas... Arba chaosą, sumaištį ir nuostolius.

Didžiųjų korporacijų gamyba yra išsklaidyta skirtingose šalyse. Tiekimo grandinės sutriktų, keistųsi gamybos kaštai, savikaina, o tuo pačiu ir darbo vietų bei investicijų politika.

Laisva prekyba ir prieiga prie vieningos rinkos tokioms bendrovėms kaip „Siemens“, BMW ar „Jaguar“, turinčiai Jungtinėje Karalystėje keturiasdešimt tūkstančių darbuotojų, yra reikalinga kaip oras. Kažin, ką politikai kalbėtų apie svajones, jeigu verslas pasitrauktų  arba sustabdytų investicijų planus?

Visada išlieka galimybė sudaryti atskirą prekybos sutartį, bet tai reikalauja labai daug laiko ir būtų iš principo tas pats darbas, kuris daromas dabar.

Ir tai ne vienintelė bėda ar klausimas, į kurį nėra lengvo atsakymo. Kitas – apie šimtus tūkstančių migrantų, pasklidusių skirtingose Bendrijos dalyse.

Yra parengta svetur gyvenantiems naudinga sutartis, sauganti jų galimybes ir teises. Visi iki šiol emigravę į Jungtinę Karalystę išsaugotų galimybę gyventi. Ir jie, ir jų šeimos turėtų tokias pat sąlygas dirbti ir susijungti. Tereikėtų registruotis. Iki 2021-ųjų metų iš viso niekas nesikeistų. Sumažėjusi Europos Sąjunga atsakytų tuo pačiu.

Ši sutartis nėra ratifikuota. Ar bus, jeigu „Brexit“ derybos nepavyks? Kokie kiti scenarijai? Tikriausiai tokie pat, kaip ir verslui.

Jeigu dėl politikų interesų ar, kaip jie sako, svajonių, nutiktų būtent taip, tikriausiai daug greičiau nei planuojama sustotų Jungtinės Karalystės įmokos į Bendrijos biudžetą, o tai tiesiogiai susiję su Europos Sąjungos parama. Britams tai  neįdomu, bet mums – net labai.

Stringančios „Brexit“ derybos rodo, kad Didžiosios Britanijos politinė klasė pasiūlė referendumą, nors nebuvo jam pasirengusi, neturėjo aiškaus plano ir įsivaizdavimo, kaip atrodys gyvenimas po to.

Jeigu britų pensininkas būtų žinojęs, jog ir žmonės, ir ekonomika gali patirti šoką, yra nemenka tikimybė, kad jo vaikas neteks darbo Jungtinėje Karalystėje ar palaidos karjerą kur nors Briuselyje, greičiausiai būtų balsavęs kitaip – ne ambicijomis, o galva. Dauguma nei žinojo, nei galvojo.

Išliejusi referendume emocijas, Jungtinė Karalystė įklimpo į ilgus debatus be galimybės sukurti vieną visiems patinkantį pasitraukimo modelį. Akivaizdu tik tai, kad referendumas – dalykas rimtas. Jis yra ne tik apie svajones, bet ir apie jų pasekmes.

Lietuvoje bręsta planas palengvinti sąlygas šiai visuotinei apklausai. Bet kuo lengviau ją surengti, tuo mažiau reikia aiškinti, kodėl reikia rengti. Kuo mažiau žinojimo, tuo didesnė tikimybė, jog greitas „taip“ arba „ne“ atneš ne greitus pokyčius, o tik ilgus ginčus ir dar sukurs erdvę klestėti politikos plepiams.

Ramunės Sotvarės-Šemetienės komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...