Vilniaus ir Kauno Universitetinės ligoninės bei nacionalinis vėžio institutas surinko per pusantro tūkstančio Lietuvos gyventojų genetinę informaciją. Ji leidžia suprasti, kodėl linkstama į tam tikras ligas, pritaikyti individualų gydymą.
Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė teigia matanti perspektyvų tokią genetinę informaciją kaupti apie kiekvieną šalies naujagimį. Tačiau kol kas viso genomo tyrimas nekompensuojamas.
80 laipsnių šalčio temperatūroje paprastai laikoma iš kraujo ėminio išskirta žmogaus DNR.
Norint nuskaityti žmogaus genetinę informaciją, prireikia kelių dienų. Kol kas visas genomas yra ištirtas maždaug pusantro tūkstančio Lietuvos gyventojų.
„Jie buvo atrinkti po pakankamai plataus ir detalaus ištyrimo, naudojant PSDF lėšomis. Šiuo metu tiriami pacientai, kuriems įtariama paveldima arba įgimta patologija“, – akcentavo projekto „Lietuvos genomas“ vadovė Laima Ambrozaitytė.
Šiems tyrimams atrinkti pacientai iš Santaros ir Kauno klinikų bei nacionalinio vėžio instituto. Tai sergantieji širdies ir kraujagyslių ligomis, nevaisingi vyrai bei vaikai su psichosomatinėmis ligomis. Dažniausiai pacientai su retais susirgimais, pavyzdžiui, tam tikromis vėžio mutacijomis.
„Tai suteikia daugiau galimybių iškart identifikuoti ir mutacijas, kurios lėmė vėžio išsivystymą, leidžia prognozuoti, kaip pacientas reaguos į vieną ar kitą gydymą, parinkti patį geriausią gydymą“, – teigė Nacionalinio vėžio centro direktorius Valdas Pečeliūnas.
Didžioji dalis per trejus metus surinktų duomenų apie pacientus dar tik analizuojami. Individualus gydymas pagal ištirtą genomą kasmet taikomas maždaug keliasdešimčiai sergančiųjų kraujo vėžiu, sako Santaros klinikų vadovas. Anot jo, pagal genetinę informaciją klinikose konkrečiam pacientui kuriami ir vaistai.
„Reikia tiek paciento ląstelių, tiek reikia žinoti, koks tai yra vėžys ir kaip pagaminti vaistą, ne tik, kad tiktų chemiškai, bet tas vaistas yra pagamintas konkrečiam pacientui, to konkretaus pacientai konkrečiai ligai“, – paaiškino Santaros klinikų vadovas Tomas Jovaiša.
Viso genomo tyrimas kol kas nekompensuojamas. Nemokamai atliekama tik ribota diagnostika. Tačiau Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė teigia matanti perspektyvų genetinę informaciją kaupti apie kiekvieną šalies naujagimį.
„Būtų graži perspektyva, kad kiekvieno naujagimio genomą galėtume sekvenuoti ir apie kiekvieną Lietuvos pilietį turėtume sukaupę duomenis. Tai leistų matyti visą Lietuvos gyventojų sveikatos kodą“, – sakė ministrė.
Atsižvelgiant į gimstančiųjų skaičių, reikalingos valstybės investicijos, sako Kauno klinikų vadovas.
„Praėjusiais metais gimė daugiau kaip 17 tūkst. naujagimių, tai mums reikia paaugti – toliau reikia, kad valstybė kompensuoti tuos tyrimus turėtų“, – atkreipė dėmesį LSMU Kauno klinikų vadovas Renaldas Jurkevičius.
Šis „Lietuvos genomo“ projektas yra dalis Europos Sąjungos iniciatyvos surinkti milijono visos bendrijos pacientų genetinę informaciją.
