Naujas tyrimas parodė, kad žmogaus spermos kokybė kinta, priklausomai nuo sezono: vasarą ji pasiekia aukščiausią lygį, o žiemą – žemiausią. Tyrimo metu buvo ištirti daugiau nei 15 000 spermos donorų iš Danijos ir JAV, konkrečiai iš Floridos valstijos, spermos mėginiai. Abejose populiacijose mokslininkai nustatė pastovų dėsningumą: didžiausias progresyviai judančių spermatozoidų – t. y. spermatozoidų, galinčių efektyviai plaukti tiesia linija, – kiekis buvo užfiksuotas birželio ir liepos mėnesiais, o mažiausias – gruodžio ir sausio mėnesiais. Tačiau svarbu paminėti, kad yra tyrimų, kuriuose buvo gauti priešingi rezultatai, skelbia „Live Science“.
Tyrime nedalyvavęs urologas, Sent Luise įsikūrusio Silberio nevaisingumo centro direktorius dr. Shermanas Silberis nemano, kad sezoniniai spermatozoidų judrumo svyravimai galėtų turėti įtakos realiam vaisingumui. Šiame tyrime nurodyti skirtumai yra „labai, labai nežymūs“ ir „biologiškai neturi jokios reikšmės“, – rašė jis elektroniniame laiške „Live Science“.
Evoliucijos reliktas?
Siekdami ištirti spermos kokybės pokyčius laikui bėgant, mokslininkai išanalizavo 15 581 vyro, kurių amžius svyravo nuo 18 iki 45 metų, spermos mėginius. Šie vyrai pateikė paraiškas tapti spermos donorais 2018–2024 m. Mėginiai buvo paimti keturiuose Danijos miestuose – Orhuse, Olborge, Odense ir Kopenhagoje – bei Orlande, Floridoje.
Tyrėjai, pasitelkę kompiuterinę spermos analizę, kiekviename mėginyje išmatavo spermos tūrį, spermatozoidų koncentraciją ir progresyviai judančių spermatozoidų skaičių (progresyviai judantys spermatozoidai plaukia tiesiomis linijomis arba dideliais apskritimais, o neprogresyviai judantys spermatozoidai plaukia mažais apskritimais, nepajudėdami į priekį).
„Tai, kad sezoninis svyravimas buvo pastebimas net ir atsižvelgus į aplinkos temperatūrą, leido mums manyti, kad svarbūs gali būti ir kiti gyvenimo būdo pokyčiai, – elektroniniame laiške „Live Science“ rašė tyrimo bendraautorius Mančesterio universiteto andrologijos profesorius Allanas Pacey. – Jais galėtų būti mityba, fizinis aktyvumas, buvimas saulėje. Tačiau šių veiksnių mes nematavome, todėl galime tik spėlioti.“
Dr. S. Silberis mano, kad sezoninis dėsningumas gali būti evoliucijos reliktas. Daugelio vidutinio klimato zonoje gyvenančių gyvūnų reprodukcija yra suderinta taip, kad palikuonys gimtų pavasarį, kai sąlygos yra palankesnės, daugiau išteklių. Jei spermos kokybė pasiekia aukščiausią lygį vasarą, padidėja tikimybė, kad gimdymas vyks pavasarį. Tačiau, kaip teigia Sh. Silberis, žmonėms šis sezoninis poveikis greičiausiai yra silpnesnis, nes jie yra prisitaikę sėkmingai išgyventi žiemą.
Skirtingi tyrimai, skirtingos tendencijos
Kai kurie tyrimai taip pat rodo, kad vasarą spermatozoidų judrumas pasiekia aukščiausią lygį, o tai sutampa su naujausiais duomenimis. Tačiau yra tyrimų, liudijančių apie priešingą tendenciją. Pavyzdžiui, išsamioje daugiau nei 21 000 spermos mėginių iš Pietų Kinijos analizėje nustatyta, kad spermatozoidų judrumas pasiekia aukščiausią lygį vėlyvą žiemą ir mažėja vasaros mėnesiais. Kaip rašoma naujajame straipsnyje, tyrimų rezultatų skirtumai leidžia manyti, jog regioniniai gyvenimo būdo ir aplinkos veiksniai, tokie kaip temperatūros, drėgmės ar socialinio elgesio skirtumai, gali turėti įtakos spermos kokybės svyravimams laikui bėgant.
Be sezoninių svyravimų, naujasis tyrimas atskleidė glaudų ryšį tarp spermos kokybės ir amžiaus. Didžiausias spermatozoidų judrumas nustatytas maždaug 30-ies metų vyrams, o mažesnis – jaunesniems nei 25 metų ir vyresniems nei 40 metų vyrams.
Tyrimas čia
