Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, jog kiekvienas mūsų veiksmas, pavyzdžiui, sprendimas įsijungti televizijos laidą ar šio teksto skaitymas, yra priimtas laisva valia. Tačiau, žvelgiant giliau, galime atrasti daug skirtingų priežasčių, kodėl pasielgėme vienaip ar kitaip, ir kurioms negalėjome padaryti įtakos, sako neuropsichologas, Vilniaus universiteto (VU) profesorius Albinas Bagdonas.
A. Bagdonas taip pat yra ir polideterministas – ieško priežasčių, kodėl tam tikri dalykai nutinka vienaip ar kitaip. „Determinizmas yra priežastingumas. Tai rodo, kad dalykai neatsitinka be reikalo, be priežasties. (...) Transakcinis determinizmas arba transakcinis priežastingumas reiškia, kad tos priežastys viena su kita sąveikauja“, – sako pašnekovas.
Veiksmą lemia daugybė priežasčių
Pasak VU profesoriaus, žmogaus kognityvinės (pažintinės – LRT.lt) ir vykdomosios funkcijos yra ribotos. Kodėl tam tikras dalykas nutiko vienaip ar kitaip, gali lemti daugybė priežasčių, kurios sąveikauja tarpusavyje, tačiau žmogus yra linkęs išskirti tik pagrindinę.
„Mes visada išskiriame tą priežastį, kuri yra pagrindinė, į kurią atkreipiame dėmesį. Jeigu pradėtume analizuoti, kodėl mes vienaip ar kitaip pasielgėme, tada būtų labai daug priežasčių. Jas galima suskirstyti į kelias grupes. Pirmoji būtų – pačios tolimiausios priežastys. Tai yra evoliucija, kurios metu susiformavo daug priežasčių.
Tada yra tolimos priežastys, santykinai artimos priežastys – gyvenimo aplinkybės, kokioje šeimoje augau ir panašiai. Ir ketvirta kategorija – pačios artimiausios priežastys – situacijos, kai mes užmezgėme kontaktą“, – pasakoja neuropsichologas.
Vis dėlto, laisvos valios matymas priklauso ir nuo, kaip bus pažvelgta į situaciją. Tačiau pašnekovas pastebi, kad net teismai į situaciją nežvelgia labai giliai, nes gali susidurti su situacija, kai kaltų išvis nebus.
„Pasak Roberto Sapolskio, jei teismai žvelgtų giliai į elgesio priežastis smegenyse, turbūt nebūtų nė vieno kalto, nes kaltos būtų priežastys, gyvenimo aplinkybės. Ne žmogus kaltas, kad jis padarė nusikaltimą, pavyzdžiui, paspaudė šautuvo gaiduką, o tos aplinkybės, kurios privertė tai padaryti. Žmogus rinkosi iš kelių variantų, bet pasielgė taip, kaip pasielgė, nes priežastys, kurios paskatino taip pasielgti, buvo stipresnės už tas priežastis, kurios lemtų to nedaryti“, – sako A. Bagdonas.
Laisva valia susijusi su morale
VU profesorius pastebi, kad žmogus ir gyvūnas turi tas pačias biologines motyvacijas, tačiau žmogus jas yra socializavęs, todėl per gėdos ir kaltės jausmus žmogus geba kultūringai išreikšti kitas emocijas.
„Kodėl mes nedarome nusikalstamų veiksmų? Nes mes bijome, kaip kiti į mus pažiūrės. Turime labai gerą melo aptikimo detektorių – nustatyti, ar žmogus meluoja. (...) Kaltės ir gėdos jausmai atsirado tada, kai prasidėjo žmogaus socializacija, atsirado vadinamoji grupinė atranka – prasidėjo konkurencija“, – tikina pašnekovas.
Anot neuropsichologo, žmogus yra socialinė būtybė, turinti stiprų socialinį instinktą. Iš tiesų, manoma, kad būtent socialumas lėmė dideles žmonių smegenis.
„Pradėjus formuotis primatų bandoms, pas žmogų formavosi didžiulės gentys. Pas žmones viskas išaugo iki kaimų ir tūkstantinių bendruomenių. (...) Tai yra informacijos srautas, kuris paskatino didelių smegenų atsiradimą. Kaip šalutinis produktas atsirado ar sustiprėjo įrankių gamyba, visa pramonė, agrokultūrinė ir industrinė revoliucijos“, – teigia jis.
Galėtume gyventi įsivaizdavime, kad esame savo veiksmų kalviai, bet pasirodo, kad ne. A. Bagdonas pabrėžia, kad gyventi bendruomenėje reiškia laikytis taisyklių, o su jomis pasireiškia ir moralinė atsakomybė už save, šeimą ar tautą.
„Tada ir kyla pasirinkimai, pavyzdžiui, eit kariaut už Rusiją ar už Ukrainą. Čia pasirinkimai susiduria su moraliniais dalykais, su toje bendruomenėje priimtomis taisyklėmis. (...) Per moralinę atsakomybę, kaip aš gyvenu, stipriname laisvos valios apraiškas“, – sako VU profesorius Albinas Bagdonas.
Viso įrašo galite klausyti LRT RADIJO laidoje „Tuzinas“.
Tekstą parengė Justina Lopataitė
